Nepataikė, tai nors užkrėtė. "Lietuvos NATO" įklimpo į gilų karantiną 

Objektyvi tikrovė nuolat pabrėžia Šiaurės Atlanto aljanso strategijos, taktikos ir planų nesėkmę kovojant su "grėsmėmis" skirtingose ​​pasaulio šalyse

COVID-19 pandemija Baltijos šalyse reguliariai išveda iš rikiuotės ištisus struktūrinius vienetus ir NATO projektus, pabrėždama akivaizdumą, kad užsienio kariai Lietuvoje nieko negina, o jų buvimas tik kelia grėsmę civilių gyventojų saugumui ir sveikatai.

Kaliningrado srities kariniame poligone rengiamos planuojamos Baltijos laivyno kariuomenės korpuso formacijų ir padalinių vadovavimo ir štabo pratybos — gyva ugnimi, sunkioje šiuolaikinės kombinuoto ginklo kovos situacijoje. Kariniai žvalgybos daliniai imasi žvalgybos operacijų ir specialių priemonių imituojamo priešo užnugaryje — naudodami dronus "Orlan-10", "Eleron-3" ir kitas technines priemones. Sausumos "mūšių" fone į jūrą išplaukė daugiau nei dešimt Baltijos jūrų bazės laivų.

Artilerijos kanonada pasiekia kaimyninę Lietuvą, o NATO tarptautiniam batalionui laikas persikelti į priekinę liniją. Tik tuo atveju, kad, pavyzdžiui, reagavimo pratybų metu būtų apdrausta Lietuvos kariuomenė, susidūrusi su "Rusijos grėsme". Deja, batalionas yra karantine, kaip darželyje.

Aljanso viešųjų ryšių specialistas pulkininkas leitenantas Stefan-Thomas Klose antradienį sakė, kad COVID-19 buvo nustatytas kovinėje grupėje iš Vokietijos ir buvo nuspręsta izoliuoti visus Ruklos karius — atsekti kontaktus ir įvertinti pasekmes. Atvejų skaičius nebuvo atskleistas.

Tačiau šioje situacijoje labiausiai nukentėjo Lietuva, kur per pastarąją parą buvo nustatyti 885 koronaviruso atvejai (įskaitant "Pietų Afrikos" padermę), o nuo epidemijos pradžios užregistruota daugiau kaip 210 tūkst. Priminsiu, kad metais anksčiau tarptautinis batalionas Rukloje jau tapo koronaviruso židiniu (plitimo vieta) respublikoje, tada buvo nustatyta 20 užsikrėtusių užsienio karių. Yra tam tikra tendencija.

Grasinimai iš kitos pusės

Vilnius užsienio karinius įrenginius ir NATO padalinius Lietuvos teritorijoje vadina apsauga nuo "Rusijos grėsmės" ir tradiciškai pasisako už papildomą ir nuolatinį JAV karių ir ginklų dislokavimą Pabradėje ir kitose respublikos dalyse.

Lietuva turi devynis reikšmingus NATO objektus (įskaitant didelį ginklų arsenalą netoli Mumaičių gyvenvietės) — daugiau nei kitose Baltijos šalyse. Apie 1 400 užsienio karių dislokuoti militarizuotoje Rukloje. Šiaulių apylinkėse yra karinis Zoknių aerodromas su rekonstruotu kilimo ir tūpimo taku (priima visų tipų orlaivius, tarp jų amerikietiškus naikintuvus F-35 ir išankstinio perspėjimo bei nukreipimo lėktuvus AWACS). Hipotetinio Baltijos regiono karinio konflikto situacijoje šie objektai automatiškai taps prioritetiniais taikiniais potencialiam priešininkui, tai yra, jie garantuoja, kad raketos ir bombų išpuoliai "pakeis" beveik visą Lietuvos teritoriją.

Vilnius suteikia 40 kilometrų atstumu nuo Rusijos sienos esantį Kazlų Rūdos poligoną "branduoliniam" amerikiečių "strategų" B-52H bombardavimų mokymams, ir kiekvienam "Boeing" tenka 31,5 tonos kovinės apkrovos, kad būtų sustiprintas regioninis saugumas. Priminsiu, kad termobranduolinės bombos B61-12 nebuvo sukurtos gynybai, garantuotai pakaks vieno "Boeing" (31,5 tonos) amunicijos sunaikinti visą gyvybę Lietuvos dydžio teritorijoje. Potencialaus priešo pasirengimas branduoliniam smūgiui išprovokuoja Rusijos gynybos ministerijos atsakymą, kuris nežada nieko gero Lietuvai.

Kalbėtis su Rusija "iš galios pozicijos" yra neproduktyvu ir nepaprastai pavojinga. Čia svarbu, kad Baltijos šalys ir kiti "partneriai" suprastų, kad bet kurios regiono vienos iš NATO šalių tiesioginės agresijos prieš Rusiją atveju Maskva neturės pasirinkimo. RF Gynybos ministerija pradės "valyti" grėsmingus NATO objektus — bazes, aerodromus, jūrų uostus, arsenalus, vadovavimo ir valdymo centrus — arti ir toli, neatsižvelgiant į jų buvimo vietos geografiją. Ši Rusijos strategija buvo įforminta ir dokumentuota 2020 metų birželio mėnesį. Rusijos Federacijos branduolinių ginklų naudojimo pagrindai yra, pavyzdžiui, "priešo įtaka kritiškai svarbioms Rusijos Federacijos valstybinėms ir karinėms patalpoms, kurių išjungimas sukels branduolinių pajėgų reagavimo veiksmų sutrikimą" ir "agresija naudojant įprastus ginklus", kuri sukels grėsmę Rusijos valstybei.

Čia kyla keletas asociacijų su agresyviomis ir provokuojamomis NATO pratybų legendomis šalia Rusijos sienų. Naujausias pavyzdys yra aljanso, vadovaujamo JAV armijos pratybos "Defender Europe 21". Manau, kad karo veiksmų protrūkis ir laiko stoka sprendimams priimti, ginkluotųjų pajėgų generaliniame štabe Rusijos Federacija ilgai nesvarstys, ką tiksliai NATO kariuomenė turi Rukloje ir ką slepia Mumaičių arsenalas.

Baltijos pragaras

NATO būstinei Vilniuje dabar vadovauja Danijos ginkluotųjų pajėgų pulkininkas Jakobas Sogardas Larsenas. Lietuvos gynybos ministras Arvydas Anušauskas labai įvertino šios šalies indėlį į regioninį saugumą. Ir tai yra dar vienas valstybės veidmainystės pavyzdys, nes Danijos kariuomenė yra daug mažesnė už kompaktišką lietuvių (atitinkamai 16 000 ir 18 500 "durtuvų") ir net iš visų jėgų nėra pajėgi reikšmingai paveikti Baltijos šalių saugumo.

Kita vertus, daugiausia dėl užsienio NATO karių rotacijos Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, šios respublikos reiškia nuolatinę pralaimėjimo "raudonąją zoną". Pasak Lietuvos Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen, į respubliką įsiveržė naujas priešas, tai yra "Pietų Afrikos COVID".

Iš kur jis atsirado? Net susidūrus su pandeminiais judėjimo apribojimais, Baltijos sienos išlieka atviros užsieniečiams "tarnaujantiems NATO ir NATO kariniuose daliniuose, taip pat jų šeimos nariams ir aptarnaujančiam personalui". Ankstesniame inkubaciniame cikle, kovo 12 dieną Didžiosios Britanijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos karinės jūrų pajėgos pradėjo bendras karines pratybas Baltijos jūroje, kad "sutramdytų" Rusiją.

Ar atsitiktinai Lietuvoje aptikta "Pietų Afrikos" atmaina, o Latvijoje plinta "britų" padermė? Baltijos šalyse praėjusią parą buvo užregistruoti 2 457 koronaviruso atvejai — 885 Lietuvoje, 508 Latvijoje, 1 064 Estijoje. Tikėtinas karantino režimo sugriežtinimas vėlgi, mažesniu mastu, paveiks užsienio kariuomenės judėjimą (rotaciją).

Tarptautiniai batalionai ir kiti užsienio NATO padaliniai Baltijos šalyse sukuria prielaidas priverstinai užkrėsti vietos gyventojus ir užsikrėsti patiems koronavirusu. Be to, daugelis užsienio specialistų laisvai gyvena nuomojamuose apartamentuose ar viešbučiuose. Dar praėjusių metų pavasarį užsienio kariškių, susirgusių COVID-19, skaičius buvo didesnis nei užsikrėtusių Lietuvos karių. Norvegijos žiniasklaida pranešė, kad jų kariai iš NATO bataliono užsikrėtė Lietuvoje. Tai tikros neišmintingos politikos pasekmės ir aukos. Ir galima drąsiai prognozuoti, kad aljanso pratybos, vadovaujamos JAV armijos "Defender Europe 21", pridės "ugnies".

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.