Iš "vitrinos" į užkampį. Lietuvos rusofobija daugiau nebeatneša jai "skanėstų"

Lietuva kartu su Estija ir Latvija mini 17-ąsias prisijungimo prie Šiaurės Atlanto aljanso metines. Simboliška, kad pirmieji Belgijos oro pajėgų naikintuvai F-16 2004 metų kovo 29 dieną nusileido būtent Lietuvos žemėje

Šiandien Baltijos šalyse jau dislokuota visa aljanso grupė, kuriai priklauso mechanizuotos greito reagavimo brigados, jų pagrindą sudaro tarptautiniai batalionai, kuriems vadovauja ne Lietuvos generalinis štabas, o NATO generolai. Iš garsios "nepriklausomybės" liko tik prisiminimai. 

Trijų Baltijos valstybių įstojimas į NATO 2004 metais yra naujas atspirties taškas šaltojo karo tarp Vakarų ir Rytų istorijoje. Jis prasidėjo dar 1949 metais, pasirašius Vašingtono sutartį dėl Šiaurės Atlanto aljanso sukūrimo. 2004 metų kovo 29 dieną galutinai paaiškėjo, kad pažadai dėl "NATO neišsiplėtimo į Rytus", duoti Gorbačiovui per Vokietijos susivienijimą 1988–1989 metais, yra tik tušti žodžiai, už kuriuos atsakyti nereikia.

Šiandien Vakarų lyderiai nuleistomis akimis lemena, kad ant popieriaus neva nebuvo pasirašytas joks susitarimas, o tai reiškia, kad davei žodį — atsiėmei žodį, nedidelis reikalas. Munduro garbė nėra skirta NATO generolams, prezidentams ir kancleriams. Baltijos šalyse išvis niekada nežinota tokios sąvokos. Jos išdavė ir kovojo prieš Rusiją visais amžiais. Ir kai XVI–XVII amžių sandūroje jie kartu su lenkais bandė įgyvendinti "Lžedmitrijaus projektą" — ant Maskvos sosto pasodinti Grišką Otrepijevą Dimitrijaus Ivanovičiaus vardu. Vėliau — 1863–1864 metų sukilimas prieš Rusijos imperiją Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Abiejų tautų Respublikos atkūrimo. O jau per Pirmąjį ir Antrąjį pasaulinius karus lietuvių išdavystė sužydėjo visomis spalvomis.

Šimtmečių senumo patologinė neapykanta Rusijai yra visos Lietuvos istorijos pagrindas. Ir senovės, ir šiuolaikinės. 1918 metais pabėgo iš Rusijos imperijos. Buvo pasirašytas net Nepriklausomybės aktas. Bet jau 1941 metais su gėlėmis pasitiko vokiečių burmistrus. Nenuostabu, kad Baltijos pakrantėse prasidėjo sovietų imperijos žlugimas. Geriau būti Europos užkiemiu nei TSRS vitrina. Antrasis pabėgimas 1990 metais buvo sėkmingesnis. Bet ir ta nepriklausomybė truko neilgai — tik 14 metų.

Šiandien Lietuva valdoma ne iš Kremliaus, o iš NATO būstinės Briuselyje. Bei ir įstatymai, pagal kuriuos dabar turi gyventi lietuviai, yra surašyti tose pačiose vietose — Belgijos sostinėje, Europos Parlamente ir Europos Komisijoje. Štai tokia nepriklausomybė. Sovietų Sąjungos valdžioje — aukštųjų technologijų gamyba ir ekologinis žemės ūkis, o ES ir NATO — karinės poligonai, o ne pievos ir pasėti laukai, kuriuos aria Amerikos "Abrams" ir dirva purenama ne plūgais, o NATO sviediniais. Ištisus metus trunkančios pratybos vyksta prieš "Rytų agresorių".

Tiesa, Lietuva vis dėlto užsitarnavo ypatingą garbę — tapti NATO maršo "Rusija yra agresorė" dainavedė. Būtent iš Vilniaus jau 17 metų garsiausiai girdimi riksmai apie "Rusijos grėsmę". Mainais už Lietuvos žemių atidavimą NATO poligonams Vilniui leidžiama net taisyti šio maršo tekstą.

Štai ir naująją Lietuvos valstybės saugumo strategiją rašys uoliausi rusofobiški patriotai — konservatoriai. Konservatorių gynybos ministras Arvydas Anušauskas paskelbė naują jos versiją 17-ųjų NATO narystės metinių proga.

"Paskata kalbėti apie šiuo metu galiojančios Nacionalinio saugumo strategijos peržiūrą tapo kintanti tarptautinė saugumo aplinka ir vis kylantys nauji iššūkiai. Tokie veiksniai kaip auganti Kinijos galia, besitęsianti Rusijos Vakarinės apygardos karinė modernizacija ar COVID-19 pandemija reikalauja permąstyti priemones, kuriomis užtikriname valstybės saugumą ir svarbiausius jos interesus. Man tai bus trečias kartas, kai tenka dalyvauti strategijos tobulinime", — sakė krašto apsaugos ministras.

"Nevyriausybinio ir privataus sektoriaus įtraukimas" į Lietuvos gynybos sistemą — ar tai aliuzija į partizaninį karą? Bet ką daryti su šia nauja partizanų strategija, jei kare nepasirodo pats "agresorius"?

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.