Baltijos šalys yra NATO "Achilo kulnas" karo su Rusija atveju, sako Vokietijos generolas

Jei NATO konflikto atveju turės perdislokuoti karius į Baltijos šalis, ji susidurs su rimtomis problemomis, pagal situacijos analizę Rusija Rygą, Vilnių ir Taliną galėtų apsupti greičiau nei per 60 valandų

VILNIUS, kovo 31 — Sputnik. Atsargos NATO generolas Heinrichas Brausas sakė, kad aljansas yra labai pažeidžiamas, rašo "Frankfurter Allgemeine Zeitung".

Pasak Brauso, susidūrimo su Rusija atveju Baltijos šalys taps NATO Achilo kulnu. Generolas mano, kad bus sunku apginti regioną karinėmis priemonėmis dėl didelės rusų gyventojų dalies ir geografinės padėties. Jis remiasi "Rand Corporation" tyrimų centro pranešimu, pagal kurį Rusija Rygą, Vilnių ir Taliną galėtų apsupti greičiau nei per 60 valandų.

Tokiu būdu, iššūkis, su kuriuo susiduria NATO, yra aiškus. Jei aljansas apskritai nori apginti savo sąjungininkus šiaurės rytuose, jis turi užkirsti kelią Rusijos smūgiui, teigiama straipsnyje. Tam patarnauja visi esminiai pastarųjų metų sprendimai.

"NATO įsteigė 5 000 karių greito reagavimo būrį, kuris gali būti pristatytas į krizės zoną per kelias dienas. Kovos grupės yra dislokuotos Baltijos šalyse ir Lenkijoje, kiekvienoje iš jų yra karių iš vienos branduolinės valstybės — siekiant įbauginti. Dabar NATO dirba dėl galimybės per mėnesį papildomai perkelti apie 50 tūkst. žmonių. Jungtinių Valstijų Atlanto vandenyno pakrantėje sukurta nauja karių siuntimo jūra paslauga, o Ulme — tarnyba jų priėmimui ir gabenimui sausuma Europoje", — vardijama leidinio straipsnyje.

Savo ruožtu buvęs vyriausiasis Amerikos sausumos pajėgų Europoje vadas Benas Hodžesas (Ben Hodges) kalbėjo apie katastrofiškas vienetų perkėlimo į rytines aljanso sienas problemas. Jis teigė, kad dokumentų pildymas muitinėje užima daug laiko, o keliai ir tiltai šiame regione nėra tinkami sunkiajai technikai, dėl ko generolas kažkada įstrigo su tankais tunelyje.

Hodžesas ir Brausas pasiūlė veiksmų scenarijus, įskaitant karių gabenimą jūra iš Skandinavijos į Estiją ir labiau pažįstamą sausumos kelią iš Vokietijos per Lenkiją į Lietuvą. Antruoju variantu būtina užtikrinti kompetentingą karių judėjimą ir aprūpinimą, taip pat muitinės taisyklių supaprastinimą.

Vienas iš kuriozinių išvados autorių atradimų buvo tas, kad NATO kariams Lietuvoje neleidžiama šaudyti koviniais šaudmenimis — bent jau taikos metu tai draudžia įstatymai. Infrastruktūra Lietuvoje dažnai yra privati. Tokių aplinkybių pasitaiko ir kitose vietose, tačiau Lietuvoje savininkai gali būti rusai, atkreipė dėmesį autoriai.

Europos Sąjunga galėtų padaryti taip, kad karinė įranga greičiau kirstų sienas. NATO šalims taikoma standartinė procedūra (302 forma), kurią jau patvirtino ES. Tačiau dar reikia užpildyti dvi formas. Be to, patvirtinimo procesas trunka per ilgai. ES užsibrėžė tikslą spėti per penkias dienas, tačiau NATO požiūriu šis laikotarpis neturėtų viršyti trijų dienų.

Briuselis taip pat gali padėti dėl visko, kas susiję su kelių, tiltų ir tunelių modernizavimu. Pirmajame vidutinės trukmės planavimo etape iki 2027 metų "kariniam mobilumui" užtikrinti numatyta išleisti 1,5 mlrd. eurų. Ši priemonė turėtų skatinti projektus, kurie bus naudingi ir civiliams. NATO vadovybė sako, kad jie jau nustatė pagrindinius bendravimo kelius. Tačiau dar nėra prioritetų sąrašo, kurį būtų galima pateikti Europos Komisijai.

NATO pajėgų didinimas Baltijos šalyse

Šiuo metu Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje dislokuotos sustiprintos bataliono taktinės grupės. Pasak Rusijos užsienio reikalų ministerijos, Rukloje yra nacionalinis Aljanso batalionas, turintis daugiau nei tūkstantį žmonių. Taip pat NATO naudoja Pabradės, Kairių, Kazlų Rūdos ir Rokų poligonus, Zoknių aerodromą, kuriame bazuojami Aljanso naikintuvai.

Vakarų politikai ir aukšto rango kariuomenės pareigūnai nuolat kalba apie "Rusijos grėsmę".

Pavyzdžiui, Baltijos šalių, tiesiogiai besiribojančių su Rusija, politikai prašo NATO padidinti karių skaičių ir nuolat dislokuoti aljanso karinę bazę regione. Tuo tarpu prie Rusijos sienų jau labai išaugo Aljanso karinis kontingentas, o Baltijos šalių valdžia ir toliau sudaro gynybos sutartis su JAV bei rengia bendras karines pratybas.

Tačiau Maskva ne kartą pabrėžė, kad Rusija niekada nieko nepuls. Anot Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo, Aljansas puikiai supranta, kad tokių planų Maskva neturi, tačiau jis tiesiog naudojasi pretekstu, kad pavyktų išdėstyti daugiau įrangos ir batalionų prie Rusijos sienų.

Taip pat Maskva pažadėjo adekvačiai reaguoti į bet kokius NATO ir JAV planus stiprinti savo karines pajėgas Baltijos šalyse ir Rytų Europoje. Rusijos aukšto rango pareigūnai ne kartą įspėjo, kad Lenkija ir Baltijos šalys, įrengdamos JAV ir NATO bazes, tampa "atsakomųjų veiksmų taikiniais".

NATO Europoje: plėtros istorija

© Sputnik