Rusijos ambasada Lietuvoje situaciją su Meliu pavadino pasityčiojimu

Lietuvos apeliacinis teismas 1991 metų sausio 13 dienos įvykių byloje prailgino nuteistojo sovietų armijos atsargos pulkininko Jurijaus Melio laisvės atėmimo bausmę nuo septynerių iki dešimties metų

VILNIUS, kovo 31 — Sputnik. Rusijos ambasada Lietuvoje sprendimą pratęsti 1991 metų sausio 13 dienos įvykių byloje figūruojančio Rusijos piliečio Jurijaus Melio įkalinimo terminą iki dešimties metų vadina cinizmu ir laiko tai tiesioginiu pasityčiojimu, rašoma Rusijos ambasados pranešime.

Lietuvos apeliacinis teismas 1991 metų sausio 13 dienos įvykių byloje prailgino nuteistojo sovietų armijos atsargos pulkininko Jurijaus Melio, kuris buvo sulaikytas 2014 metais, laisvės atėmimo bausmę nuo septynerių iki dešimties metų.

Griežčiau nubaustas ir jo kolega Genadijus Ivanovas, tuo metu gyvenęs Vilniuje. Už grotų jis turės praleisti penkerius metus.

"Mes reiškiame nepaprastą pasipiktinimą dėl Lietuvos apeliacinio teismo kovo 31 dieną priimto nuosprendžio Rusijos Federacijos piliečiams politizuotoje Sausio 13-osios byloje dėl įvykių prie Vilniaus televizijos bokšto 1991 metais — J. Meliui ir G. Ivanovui, kurių bausmė buvo sugriežtinta. Ypač ciniškas yra sprendimas pratęsti Rusijos kariuomenės atsargos karininko J. Melio, kuris jau praleido septynerius metus Lietuvos kalėjime, įkalinimą dar 3 metams." — sakoma ambasados ​​pranešime.

"Priimdamas tokį neteisėtą sprendimą, Lietuvos teismas akivaizdžiai norėjo įsiteikti rusofobiškoms valdžios institucijoms, ignoruodamas proceso metu padarytus akivaizdžius tiek tarptautinės, tiek Lietuvos teisės aktų pažeidimus. Tai prieštarauja pagrindiniam baudžiamojo įstatymo galiojimo atgaline data neleistinumo principui. Iš mūsų pusės tikrai neliks be atsako šie neteisėti veiksmai prieš Rusijos piliečius. Mes ir toliau ginsime jų teises ir teisėtus interesus", — sakoma ambasados ​​interneto svetainėje paskelbtame pranešime.

1991 metų sausio 13-osios byla

Lietuvos Aukščiausioji Taryba 1990 metų kovo 11 dieną paskelbė respublikos nepriklausomybę. 1991 metų sausio mėnesį Lietuvoje prasidėjo protestai, į respubliką buvo išsiųstos specialiosios pajėgos. Sausio 13-osios naktį sovietų šarvuočių kolona pasiekė Vilniaus centrą. Incidento metu žuvo 14 žmonių, daugiau kaip 600 buvo sužeisti.

Lietuvos prokuratūra teigė, kad žudynes įvykdė sovietų kareiviai, tačiau nepateikė jokių to įrodymų. Tuo pat metu prokuratūra reikalavo griežtų bausmių kaltinamiesiems.

2019 metų kovo mėnesį Vilniaus apygardos teismas paskelbė nuosprendį. Sausio 13-osios byloje buvo kaltinami 67 žmonės, dauguma iš jų — už akių. Tarp kaltinamųjų buvo Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečiai.

Prieš teismą stojo tik du žmonės — Rusijos kariuomenės atsargos pulkininkas Jurijus Melis ir buvęs karys Genadijus Ivanovas. Jie buvo nuteisti kalėti septynerius ir ketverius metus atitinkamai. Apeliacinis teismas gavo daugiau nei 60 apeliacinių skundų.

Maskva laiko šį nuosprendį neteisėtu, pažymėdama, kad posėdžių metu buvo pažeidžiamos visos tarptautinės ir Lietuvos vidaus teisės normos, o rusai buvo teisiami už nusikaltimus, kurių nepadarė. Rusijos Federacija pabrėžė, kad Lietuvos teisėsaugos institucijos nepateikė nė vieno sovietų kariškių kaltės įrodymo.

2020 metų gruodžio mėnesį Rusijos tyrimų komitetas už akių pateikė kaltinimus teisėjams iš Lietuvos, kurie paskelbė neteisingą nuosprendį daugiau nei 50 rusų dėl įvykių Vilniuje 1991 metais. Taip pat RF Tyrimų komitetas ėmėsi būtinų priemonių organizuoti tarptautinę kaltinamųjų paiešką.

Kaip paaiškino Tyrimų komitetas, sprendimo priėmimo metu Lietuvos teisėjai tikrai žinojo, kad įvykiai Vilniuje, kuriuose buvo kaltinami Rusijos Federacijos piliečiai, įvyko laikotarpiu, kai Lietuvos TSR nebuvo nepriklausoma valstybė, o priklausė TSRS. 1991 metų sausio mėnesio įvykių Vilniuje metu sovietų kariškiai, siekdami užtikrinti viešąją tvarką, atliko tarnybinę pareigą ir elgėsi pagal TSRS įstatymus, pabrėžė komitetas.

1991 m. sausio 13 d. įvykiai Vilniuje

© Sputnik