Vietoje baltarusiškų: Lietuva tikisi Turkijos krovinių

Lietuvos įmonė pažymėjo, kad šiam tikslui pasiekti gali būti panaudota "LTG Cargo Ukraine" įsteigta įmonė

VILNIUS, kovo 31 — Sputnik. Bendrovė "Lietuvos geležinkeliai" (LTG) ketina gauti Turkijos krovinius, nes prarado dalį baltarusiškų krovinių. Šis klausimas trečiadienį buvo aptartas Seimo Ekonomikos komiteto posėdyje.

Pasak LTG atstovų, ši kryptis turi potencialo dėl didelio krovinių srauto į Skandinaviją.

"Yra didelis krovinių srautas iš Turkijos į Skandinavijos rinką ir dabar tai vyksta ratu, jūra aplink visą žemyną ir į Skandinaviją", — sakė "Lietuvos geležinkelių" tarptautinių santykių vadovas Laurynas Bučalis.

Šiais metais LTG įkūrė krovinių vežimo įmonę Ukrainoje "LTG Cargo Ukraine". Pasak Bučalio, vienas iš šios įmonės tikslų yra plėtoti maršrutą tų pačių Turkijos krovinių per Juodąją jūrą vandeniu, tai yra, gabenti iš Ukrainos geležinkeliu į Klaipėdą, o po to jūra perkelti į Skandinaviją.

Taip pat bendrovė suinteresuota didinti krovinių srautus iš Vakarų Europos. Tam turėtų padėti pernai Lenkijoje įsteigta "LTG Cargo Polska".

"Nors pagal savo dydį esame šeštas septintas krovinių vežėjas Europoje, tačiau mes konkuruojame su tais pačiais Lenkijos geležinkeliais, arba "Deutsche Bahn" [Vokietijos geležinkeliais — Sputnik]", — pabrėžė Bučalis.

Jo teigimu, "Lietuvos geležinkeliai" perspektyviu laiko puspriekabių pervežimą, kurį šiuo metu jau vykdo Vokietijos kryptimi.

Krovinių nukreipimo iš Baltijos uostų klausimas iškilo Baltarusijoje po griežtų Lietuvos pareiškimų ir veiksmų, susijusių su situacija po prezidento rinkimų, kuriuos, oficialiais CRK duomenimis, laimėjo Lukašenka.

Rusijos Federacija ir Baltarusija vasario 19 dieną pasirašė tarpvyriausybinį susitarimą dėl Baltarusijos naftos produktų perkrovimo eksportui per Rusijos Federacijos jūrų uostus. Šiame dokumente numatyta, kad Baltarusijos įmonės 2021–2023 m. Rusijos Baltijos jūrų uostuose perkraus daugiau kaip 9,8 mln. tonų krovinių, įskaitant iki 3,5 mln. tonų 2021 metais, 3,2 mln. tonų 2022 metais ir 3,1 mln. tonų 2023 metais. Kalbama apie tokius krovinius kaip mazutas, benzinas ir aliejus.

Politikos analitikas Aleksandras Nosovičius interviu Sputnik Lietuva pareiškė, kad Lietuva dabar nepriklauso ne tik nuo Baltarusijos naftos produktų, bet ir nuo Baltarusijos pinigų, kuriuos davė šis tranzitas. Jo nuomone, jei Vilnius tęs šią politiką, jis taip pat praras Baltarusijos kalio trąšų ir kitų produktų, perkraunamų per Klaipėdos uostą, tranzitą.