Buvęs Rusijos ambasadorius Lietuvoje pasmerkė Melio įkalinimo pratęsimą

Diplomatas pabrėžia, kad Rusija turėtų imtis veiksmingų atsakomųjų priemonių, nes "vien tik pareiškimų, net stiprių ir emocingų, nebepakanka"

VILNIUS, balandžio 1 — Sputnik. Lietuvos teismo patvirtintas įkalinimo termino pratęsimas sovietų armijos rezervo pulkininkui rusui Jurijui Meliui 1991 metų sausio 13 dienos įvykių byloje yra atviras iššūkis Rusijai, dabartinės Lietuvos valdžios politika tampa vis atviriau nusiteikusi prieš Rusijos Federaciją, mano Užsienyje gyvenančių tautiečių paramos ir teisių apsaugos fondo vykdomasis direktorius, buvęs Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas.

Lietuvos apeliacinis teismas kovo 31 dieną pratęsė nuteistojo Melio, sulaikyto Lietuvoje 2014 metais, laisvės atėmimo bausmę nuo septynerių iki dešimties metų.

"Tai yra labai rimtas įvykis. Čia kalbama ne tik ir ne tiek apie apeliacinės instancijos teismo nuosprendį, bet ir apie atvirą politinį iššūkį Rusijos Federacijai, kuris kartu su naujais Lietuvos prezidento kaltinimais Vladimiro Putino atžvilgiu patvirtina: dabartinės Lietuvos valdžios politika tampa vis atviriau priešiška mūsų šaliai. Tuo pačiu neveikia jokie stabdžiai, nėra sveiko proto Lietuvos valdančiųjų žingsniuose", — sakė Udalcovas RIA Novosti.

Anot jo, "šiuo metu mums reikia esminės padėties analizės, išsamių pasiūlymų dėl tinkamo Rusijos atsako valstybės lygiu". Diplomatas pažymėjo, kad "vien tik pareiškimų, net stiprių ir emocingų, nebepakanka".

Jis sakė, kad "mes savo ruožtu padarysime viską, kas įmanoma, kad apgintume Jurijaus Melio teises ir teisėtus interesus".

Trečiadienį, kovo 31 dieną, Apeliacinis teismas pakeitė nuosprendžius 16 iš 67 anksčiau teistų Sausio 13 dienos byloje. Melis gavo dar trejus metus kalėjimo, o Ivanovo kalėjimo laikas buvo pratęstas iki penkerių metų. Taip pat bausmė buvusiam TSRS gynybos ministrui Dmitrijui Jazovui buvo panaikinta, nes jis mirė.

Rusijos ambasada Lietuvoje Melio bausmės sugriežtinimą pavadino pasityčiojimu, o pats Apeliacinis teismas, jų nuomone, pasielgė taip "norėdamas įtikti rusofobiškoms valdžios institucijoms" ir proceso metu pažeidė tiek tarptautines teises, tiek Lietuvos teisės aktus.

1991 metų sausio 13-osios byla

Lietuvos Aukščiausioji Taryba 1990 metų kovo 11 dieną paskelbė respublikos nepriklausomybę. 1991 metų sausio mėnesį Lietuvoje prasidėjo protestai, į respubliką buvo išsiųstos specialiosios pajėgos. Sausio 13-osios naktį sovietų šarvuočių kolona pasiekė Vilniaus centrą. Incidento metu žuvo 14 žmonių, daugiau kaip 600 buvo sužeisti.

Lietuvos prokuratūra teigė, kad žudynes įvykdė sovietų kareiviai, tačiau nepateikė jokių to įrodymų. Tuo pat metu prokuratūra reikalavo griežtų bausmių kaltinamiesiems.

2019 metų kovo mėnesį Vilniaus apygardos teismas paskelbė nuosprendį. Sausio 13-osios byloje buvo kaltinami 67 žmonės, dauguma iš jų — už akių. Tarp kaltinamųjų buvo Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečiai. Tada prieš teismą stojo tik du žmonės — Rusijos kariuomenės atsargos pulkininkas Jurijus Melis ir buvęs karys Genadijus Ivanovas. Jie buvo nuteisti kalėti septynerius ir ketverius metus atitinkamai. Po šio nuosprendžio Apeliacinis teismas gavo daugiau nei 60 apeliacinių skundų.

Maskva laiko šį nuosprendį "neteisėtu", pažymėdama, kad posėdžių metu buvo pažeidžiamos visos tarptautinės ir Lietuvos vidaus teisės normos, o rusai buvo teisiami už nusikaltimus, kurių nepadarė.Rusijos Federacija pabrėžė, kad Lietuvos teisėsaugos institucijos nepateikė nė vieno sovietų kariškių kaltės įrodymo.

2020 metų gruodžio mėnesį Rusijos tyrimų komitetas už akių pateikė kaltinimus teisėjams iš Lietuvos, kurie paskelbė neteisingą nuosprendį daugiau nei 50 rusų dėl įvykių Vilniuje 1991 metais. Taip pat RF Tyrimų komitetas ėmėsi būtinų priemonių organizuoti tarptautinę kaltinamųjų paiešką.

1991 m. sausio 13 d. įvykiai Vilniuje

© Sputnik