Žurnalistų persekiojimas: Vakarai pavydės Baltijos šalių sėkmės

Baltijos šalys tęsia puolimą prieš rusakalbę žurnalistiką — ir daro tai įmantriai ir azartiškai

Šiomis dienomis atskriejo dvi naujienos vienu metu. Estijoje buvo suimtas žmogaus teisių aktyvistas, publicistas, naujienų agentūros "Baltnews" autorius Sergejus Seredenka, apkaltintas antivalstybine veikla.

O Latvijos generalinė prokuratūra atsisakė nutraukti baudžiamąją bylą prieš žurnalistę Alą Berezovskają, kuri bendradarbiauja su portalais "Baltnews" ir "Sputnik Latvija" (abu bendradarbiauja su naujienų agentūra MIA "Rossija segodnia") ir yra kaltinama pažeidus ES sankcijų režimą.

Neaišku, kaip Seredenka, dirbęs sargu gimnazijoje (kadangi jis paprasčiausiai negalėjo įsidarbinti pagal specialybę dėl savo socialinės veiklos) ir rašęs publicistinius straipsnius, elgėsi "pagal užsienio valstybės nurodymus su tikslu padaryti nusikaltimą, nukreiptą prieš Estiją". Išsami informacija apie prokuratūros poziciją jo byloje vis dar nežinoma.

Bet Latvijos prokuratūra patikslino, kokia gi Berezovskajos ir jos kolegų įvykdytų nusikaltimų esmė. Esmė yra asmeninės sankcijos, kurias ES nustatė naujienų agentūros "Rossija segodnia" generaliniam direktoriui Dmitrijui Kiseliovui. Tai, kaip žinote, reiškia draudimą į "juodąjį sąrašą" įtraukiamam asmeniui patekti į atitinkamą valstybę ir įšaldomas ten jo esamas turtas (žinoma, jei tokio yra).

Pats apribojimų pavadinimas pabrėžia jų asmeninį pobūdį. ES reglamentas dėl sankcijų numato "draudimą tiesiogiai ir netiesiogiai teikti bet kokias lėšas ar ekonominius išteklius asmenims, kuriems taikomos sankcijos".

Tuo tarpu MIA "Rossia segodnia" ne privati, o valstybinė įmonė. Dmitrijus Kiseliovas nėra jos savininkas, jis yra darbuotojas. Nei naujienų agentūra apskritai, nei jos padaliniai konkrečiai neįtraukti į Vakarų sankcijų sąrašus.

Čia prasideda teisinė kazuistika.

Straipsnius, kuriuos Ala Berezovskaja ir jos kolegos parašė "Baltnews" ir "Sputnik Latvija" portalams, Latvijos teisėsaugos pareigūnai laiko ekonominiais ištekliais, kuriuos jie suteikė asmeniui, kuriam taikomos sankcijos.

Advokato prieštaravimą, kad apskritai žurnalistiniai tekstai paprasčiausiai neatitinka "ekonominių išteklių" parametrų, prokuratūra atmetė. Na, ir atskiras klausimas — ar žurnalistai privalėjo žinoti apie sankcijas, paskirtas stambios žiniasklaidos bendrovės vadovui, o jie patys bendradarbiavo su dukterinėmis įmonėmis.

Už teisinių įmantrybių padėtis atrodo daug paprastesnė ir aiškesnė: Rusijos leidinių ir rusakalbių žurnalistų persekiojimas Baltijos šalyse turi grynai politinį pagrindą. Jis nukreiptas kovai su jėgomis, kurias šių šalių valdžios institucijos laiko grėsme nacionaliniam saugumui.

Tačiau toks požiūris, žinoma, daug pasako apie šių valstybių padėtį.

Be abejo, nesąžininga smerkti tik Baltijos šalių valdžios institucijas. Galų gale jų veikla visiškai sutampa su madingiausiomis dabartinėmis Vakarų tendencijomis. Visuotinis žiniasklaidos valymas dėl nesutarimų ten tapo įprasta tendencija, ypač kitoje vandenyno pusėje, ir laisvo žodžio tradicijos greitai pamirštamos.

Skiriasi tik detalės. Baltijos šalims — dėl geografijos, istorijos ir socialinių veiksnių — pirmoje vietoje yra "Rusijos grėsmė". JAV ir Vakarų Europa yra labiau orientuotos į kovą su savo "reakcionieriais", kurie nenori prisijungti prie tvarkingų pažangiausių idėjų šalininkų gretų. Tačiau jie nepamiršta ir Kremliaus žiniasklaidos čiuptuvų.

Čia veikiau kai kas kita: Baltijos šalys turi gerą šansą pasiekti kur kas didesnę sėkmę pasirinktame kelyje nei Vakarų pasaulio lyderiai.

Galima užčiaupti burną nepatogiems žurnalistams ir visai žiniasklaidai — Vakarai pastaraisiais metais pateikė daug to pavyzdžių. Be to, pasirodė esą įmanoma išlaikyti aukštą vienbalsiškumo lygį net socialinės žiniasklaidos pasaulyje. Neseniai atliktas Trampo šalininkų valymas socialinėje žiniasklaidoje ir "deguonies blokada" konservatyvioms platformoms padarė įspūdį savo efektyvumu.

Bet tai vis dar neišspręsta ir iš esmės kelia problemą. Negalėsite visiškai sutriuškinti ir paskandinti nepatogių ir "neteisingų" nuomonių, kai už jų yra reikšminga visuomenės dalis, milijonai žmonių. Žmonės ras būdą, kaip garsiai apie save pranešti ir priversti juos išgirsti.

O čia Baltijos šalys turi didžiulį pranašumą. Toks yra sparčiai juose vykstantis gyventojų skaičiaus mažėjimas. Ir tai taikoma ne tik rusakalbiams, bet ir "tituluotos tautos" gyventojams.

Kai aktyviausia ir produktyviausia piliečių (ir nepiliečių) dalis išvyksta iš šalies, ieškodama geresnio gyvenimo, valstybės veikla daugeliu atžvilgių tampa daug lengvesnė. Tačiau iš gyventojų pusės valdininkams kyla įvairių nepatogumų.

O čia — tyla, ramybė. Nė vienas valdžios institucijų sprendimas nesukelia įtampos visuomenėje. Nėra kam kovoti už savo teises. Nėra kam stoti ir už persekiojamus žurnalistus. Biurokratinio aparato gyvenimas tampa malonus ir patogus.

Na, tai, kad socialinėje ir ekonominėje srityje vyksta įvairūs ir šaliai itin nepalankūs procesai, yra smulkmena. Kaip rodo Baltijos šalių patirtis, tai jokiu būdu neturi įtakos klestinčiam valstybės aparato egzistavimui ir "tikros visavertės valstybės" įvaizdžio palaikymui.

Autorės nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.