Labai slaptai ir lėtai. Lietuva ir Lenkija delsia su bendra "dujine statyba"

Vis dar nėra naujienų, kad Lenkijos dujų sistema aktyviai kuria GIPL — panašu, kad Lenkija ne itin nori užbaigti darbus iki metų pabaigos. Bet tam yra paaiškinimas

Vasario pabaigoje Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatorius "Amber Grid" užtikrintai pranešė, kad užbaigtas dar vienas dujų jungiamojo tinklo GIPL statybos etapas. Atliekant hidraulinius bandymus, 102 kilometrų ilgio ruože buvo baigta vamzdžių montavimo kokybės patikra. Tai tikrai reikšmingas rezultatas, nes bendras Lietuvos GIPL ruožo ilgis yra 165 kilometrai, tai yra iki 2021 metų vasario 28 dienos 70 proc. GIPL dalies, esančios "Amber Grid" atsakomybės srityje, ruožas buvo nutiestas ir patikrintas.

Primename, kad numatomos GIPL išlaidos yra 558 milijonai eurų, o 266,4 milijono eurų, 48 proc., bus suteiktas tiesioginis finansavimas iš ES biudžeto. Planuojamas dujotiekio pajėgumas Lenkijos–Lietuvos kryptimi sieks 2,511 mlrd. kubinių metrų per metus, priešinga kryptimi — 1,953 mlrd.

Pagrindinis GIPL tikslas yra užtikrinti Baltijos šalių dujų sistemų sąsajas su Europos dujų sistema, ir būtent ši logika leidžia Europos Komisijai, "ES vyriausybei", išleisti Europos mokesčių mokėtojų pinigus šiam projektui įgyvendinti. Verta paminėti, kad "Amber Grid" labai atsakingai artėja prie savo darbo dalies — nei COVID-19 pandemija, nei šios žiemos oro sąlygos nesustabdė dujotiekio klojimo.

Lenkijos ir Lietuvos "dujinė statyba"

Pagal kalendorinį grafiką GIPL iki šių metų pabaigos turi pasiekti Lietuvos ir Lenkijos sieną, tai yra, Lietuvos specialistai turi pakankamai laiko įveikti likusius 63 kilometrus. Klojimas yra toks sėkmingas, kad Lietuvos žiniasklaidos puslapius puošė antraštės "Du trečdaliai Lietuvos ir Lenkijos dujotiekio nutiesti ir išbandyti" ir panašiai.

Skamba gražiai, tačiau geografiškai ir aritmetiniu požiūriu tai nėra labai gerai: bendras GIPL ilgis yra 522 kilometrai, iš kurių 167 kilometrai, arba 1/3, tenka Lietuvos teritorijai. Vadinasi, sausio pabaigoje "Amber Grid" paklojo ir patikrino du vieno trečdalio trečdalius bendro ilgio, tai yra, tik 20 proc. Bet toks rezultatas būtų nuskambėjęs mažiau drąsiai, todėl buvo nuspręsta dar kartą iškraipyti faktus. Eksploatacijos pradžia priklauso ne tiek nuo Lietuvos gintaro paukštės, kiek nuo Lenkijos dujų sistemos, tačiau iš Lenkijos beveik nėra žinių apie tai, kaip vyksta darbai.

Lenkijos GIPL maršrutas yra padalintas į dvi dalis: 2020 metų balandžio mėnesį buvo baigti jų statybos konkursai ir pasirašytos atitinkamos sutartys su rangovinėmis įmonėmis.

Žinia, kad "Gas-System" aktyviai vykdo statybas, dar nėra gauta — panašu, kad Lenkijoje niekas nėra ypač linkęs užbaigti darbų iki 2021 metų pabaigos. Taip, ir ši schema, matote, atrodo kiek paslaptinga — dujotiekis prasideda "kažkur Lenkijoje", ir tikrai ne ties telkiniu, kuris galėtų būti GIPL šaltinis.

GIPL be "Baltic Pipe" — iššvaistyti pinigai 

Bet viskas stoja į savo vietas, jei prisimename kito magistralinio dujotiekio, kuris puikuojasi pavadinimu "Baltic Pipe", statybą. Įdomu tai, kad naujienų srautas, susijęs su šiuo projektu, formuojamas taip, kad atrodo, jog kalbėtume apie dujotiekį jūroje, kuris bus nutiestas Baltijos jūros dugne tarp Danijos ir Lenkijos krantų. Tačiau "Baltic Pipe" schema oficialiame ją kuriančio konsorciumo tinklalapyje leidžia suprasti, kad bus ne vienas, o penki atskiri skyriai, paskutinis iš jų baigsis būtent ten, kur prasideda GIPL.

Pažvelgus į bendrą vaizdą, visi logiški neatitikimai išnyksta: Norvegijos Šiaurės jūros sektoriuje gaminamos dujos, patekusios į Danijos teritoriją, pereina per visą jos teritoriją, eina į Baltijos vamzdžio jūrinę dalį, kuri Lenkijos žemėje bus prijungta prie GIPL, per kurią dujos ir pateks į Lietuvos teritoriją. Tuo tarpu paaiškėja, dėl kokių priežasčių "Gas-System" nerodo aktyvumo statant savo GIPL dalį: kam skubėti, jei Baltijos vamzdį pradėti eksploatuoti buvo numatyta 2022 metų pabaigoje?

Tačiau kažkodėl nesimato naujienų srauto apie "Baltic Pipe" jūrinės atkarpos statybą — juk jos prireiks ne anksčiau, nei bus baigti darbai pirmose trijose šios trasos atkarpose. 

Kol Danijoje nebus nutiesti sausumos vamzdynai, dujos Baltijos vamzdžio atviroje jūroje neatsiras, ir būtent darbų Danijoje situacija jau lėmė, kad bendras projekto įgyvendinimo laikotarpis "pasislenka į dešinę".

Atėnuose — saulė, o Zelandija — vandens nuplauta

Štai oficialus "Energinet" pranešimas, paskelbtas bendrovės interneto svetainėje 2020 metų spalio mėnesį: "Baltic Pipe" tiesimas per Zelandiją užtruks ilgiau, nei buvo numatyta iš pradžių. Techninės problemos, statybų vėlavimas dėl drėgno oro ir apribojimai dėl naujojo koronaviruso pavėlino "Baltic Pipe" statybą Zelandijoje.

Siekiant išvengti rimtos žalos žemės ūkio laukams, kai kuriuose ruožuose darbai bus baigti tik iki kitos vasaros (tai reiškia 2021 metų vasarą — "Sputnik"). Iš pradžių darbai prasidėjo mėnesiu vėliau, nei buvo planuota.

Priežastis buvo gausūs krituliai praėjusį rudenį, žiemą ir pavasarį. Kad žemės ūkio laukams, kuriuose vykdomi darbai, nebūtų padaryta neproporcinga žala, sunkioji technika į dujotiekio tiekimo trasą atvyko žymiai vėliau, nei buvo numatyta. Apribojimai dėl naujos koronaviruso pandemijos taip pat nukėlė darbus, kilo techninių problemų uždengiant dujų vamzdžių siūles apsauginiu sluoksniu, o tam prireikė papildomo laiko 70 kilometrų atkarpai per Zelandiją nutiesti.

Jei pažvelgtume kiaurai biurokratišką šio pranešimo formuluotę, trumpai tariant, ji skamba taip: "Baltic Pipe" statyba vėluoja jau šešis mėnesius, jo užbaigimo laikas priklausys nuo oro sąlygų Danijoje ir nuo to, ar "Energinet" sugebės susitarti dėl darbo su ūkininkų laukų savininkais. Liūtys Danijoje tapo nenugalimos jėgos aplinkybe Lenkijos ir Lietuvos politikams, drąsiai kovojantiems prieš "dujų priklausomybę nuo Rusijos dujų".

Prisiminkime, kad 2022 metų gruodžio mėnesį baigiasi ilgalaikė sutartis tarp Lenkijos bendrovės "PGNiG" ir "Gazprom", o Lenkijos politikai jau tūkstantį kartų paskelbė, kad Lenkija neketina pasirašyti naujo susitarimo dėl "dujų su nelaisvės molekulėmis" tiekimo jokiomis aplinkybėmis. Pagal praėjusią sutartį Lenkijos vartotojai kasmet gaudavo nuo 8,5 iki 10 milijardų kubinių metrų rusiškų dujų. Būtent šis susitarimas leido Lenkijai saugiai išgyventi iki -26 laipsnių šalčio šią žiemą. "Gazprom" šiuo klausimu nepateikia jokių teiginių, mieliau su smalsumu stebi tai, kas vyksta.

Lietuvos dujų sektoriaus darbuotojai, patyrę pandemiją ir šalčius, didvyriškai "įsipaišė" į terminus iki 2021 metų pabaigos; Lenkijos teritorijoje GIPL rangovai galvoja apie kažką savo; Italijos bendrovė "Saipem", laimėjusi konkursą "Baltic Pipe" jūrinės dalies statyboms vykdyti, lėtai traukia vamzdžius į Vokietijos Mukrano uostą; o Danijoje lyja ir ūkininkai galvoja apie kopūstų derlių. Tačiau aplink projektą, kuris prasideda Šiaurės jūroje ir baigiasi Suomijos pakrantėje, yra daug daugiau niuansų ir detalių, nei galima aprašyti viename straipsnyje.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.