"Prikaldavo kuolais prie žemės": paskelbti unikalūs dokumentai apie nacių žiaurumus

Rusijos gynybos ministerija paskelbė Antrojo pasaulinio karo dokumentus ir nuotraukas apie fašistų vykdomas civilių, įskaitant vaikus ir kūdikius, masines žudynes

VILNIUS, balandžio 9 — Sputnik. Rusijos gynybos ministerija penktadienį savo tinklalapyje atidarė skiltį "Negalima pamiršti", kur paskelbti Antrojo pasaulinio karo dokumentai ir nuotraukos, pasakojantys apie Vermachto kareivių ir karininkų, nacistinės Vokietijos civilių darbuotojų ir jų bendrininkų žiaurumus koncentracijos stovyklose, karo belaisvių stovyklose, taip pat okupuotose teritorijose. Yra duomenų apie fašistų vykdytas civilių, įskaitant vaikus ir kūdikius, masines žudynes.

Skiltis atidaryta Tarptautinės nacių koncentracijos stovyklų kalinių išlaisvinimo dienos, minimos kasmet balandžio 11 dieną, proga. Šią dieną 1945 metais buvo pradėtas sukilimas didžiausioje koncentracijos stovykloje Buchenvalde.

Dokumentai skelbiami iš Gynybos ministerijos centrinio archyvo fondų. Kaip pažymėjo ministerija, "pateikti okupuotų Tarybų Sąjungos ir Rytų Europos šalių gyventojų — rusų, ukrainiečių ir baltarusių, lenkų ir austrų, slovėnų, bulgarų ir kitų tautybių atstovų atžvilgiu fašistų vykdytų žiaurumų, patyčių ir masinio sunaikinimo įrodymai".

"Antrojo pasaulinio karo laikotarpio archyvinių dokumentų skelbimas iš Rusijos gynybos ministerijos centrinio archyvo fondų yra karo žinybos veiklos, skirtos apsaugoti ir apginti istorinę tiesą, kovoti su istorijos klastojimais, bandymais peržiūrėti Antrojo pasaulinio karo rezultatus, tęsinys", — pabrėžia ministerija.

Prikaldavo kuolais prie žemės

Vienas iš archyvo aktų pasakoja apie karo belaisvių stovyklos aptikimą netoli Stalingrado, kur buvo nukankinta iki 1 500 sovietų kareivių. Stovykla buvo Stalingrado srities Gorodiščensko rajono Aleksejevkos kaimelyje. Pagal dokumentą, stovyklą juosė dvi spygliuotos vielos eilės, o perimetro viduje buvo žeminės. Stovyklos viduryje buvo įrengta aikštelė, kurią Raudonosios armijos kareiviai rado "ištisai padengtą krauju".

Kaip pažymima dokumente, "buvo rasti žiauriai nukankinti iki 1 500 žmonių — kareivių, darbininkų, valstiečių, raudonosios armijos vadų".

"Nagrinėjant palaikus, nustatyta, kad dauguma lavonų yra su sulaužytomis kaukolėmis, perskrostais pilvais, su nukirstomis galvomis, kojomis, rankomis. Daugybė lavonų apdeginti, su apdegintais kulnais. Du lavonai buvo prikalti kuolais prie žemės. Vienam iš jų į burną buvo įbesti du geležiniai šaukštai", — pažymima karininkų surašytame akte.

Aleksejevką užėmusio dalinio karo gydytojas nustatė, kad karo belaisviai buvo visiškai iškankinti, naciai laužė jų galvas šautuvų buožėmis. Po to lavonai buvo tempiami į žemines ir blindažus.

Kitas dokumentas liudija apie baisias sovietų karo belaisvių gyvenimo sąlygas koncentracijos stovykloje, sukurtoje 1941 metų rudenį buvusiame Demiansko miesto (dabar — Novgorodo srities sudėtyje) šieno punkte. Per pirmuosius kelis mėnesius stovyklos kaliniai, kurių 1941 metų pabaigoje buvo apie 13 tūkstančių, buvo po atviru dangumi. Vėliau buvo įrengti bunkeriai-žeminės karo belaisviams, į kuriuos buvo varoma po 70–80 žmonių. Šiomis sąlygomis nebuvo kur net atsisėsti, todėl dauguma karo belaisvių turėjo miegoti stovėdami. Stovyklos sargybiniai naudodavosi bet kokia proga fiziškai kankinti karo belaisvius. Iki 1942 metų gegužės iš 13 tūkstančių kalinių Demiansko stovykloje liko gyvi tik 700 karo belaisvių.

Kūdikius dūrė durtuvais

Dar vienas aktas, parengtas remiantis vietinių gyventojų parodymais, pasakoja apie nacių žiaurumus Tenicos kaime, Černigovo srityje. Pagal dokumentą 1943 metų vasario 23 d. į kaimą atvyko nacių baudžiamasis būrys. Naciai suvarė 28 kolūkių šeimas, kurios vėliau sunkvežimiais buvo išvežtos į egzekucijos vietą ir sušaudytos po 2–3 žmones.

"Buvo girdėti dejonės ir verksmas, fašistų monstrai mesdavo kūdikius ant nužudytų lavonų, juos pribaigdavo iš kulkosvaidžių, padurdavo durtuvais", — įvykius apibūdina liudininkai.

Pažymima, kad daugelis tų, kurie buvo vedami į egzekuciją, pakeliui išprotėjo.

"Išprotėjusi 22-ejų Jekaterina Galinskaja suplėšė visus savo drabužius. Nacių budeliai ją nudūrė durtuvais. 14-metis Ivanas Potupka iššoko iš automobilio ir pradėjo bėgti, budeliai pasivijo berniuką ir durklais nukirto jam kojas", — sakoma dokumente.

Pagal aktą iš viso buvo sušaudyti ir sudeginti 132 kaimo gyventojai. Tarp jų buvo nužudytos ir sudegintos kelios pusantrų ir trejų metų mergaitės, daugelis kitų vaikų.

Apie nacių kariškių negailestingumą sovietų žmonėms, nepaisant lyties ir amžiaus, byloja kitas įrodymas. Skiltyje pateikiamos nuotraukos, paimtos iš nužudyto vokiečių jefreitoriaus Oskaro Vronovskio. Fašisto asmeniniame nuotraukų albume yra nužudytų moterų ir vaikų kadrai. Tarp jų yra 1941 metų liepą Vasios Volmanovo, nužudyto kartu su dviem jaunesniais broliais ir dviem jaunesnėmis seserimis, nuotraukos.

Kitose dokumentinėse nuotraukose iš Gynybos ministerijos archyvo parodyti nacių vykdyto masinio civilių sušaudymo vietų kasinėjimai Sokalo mieste, Ukrainos Lvovo srityje. Atskirai yra vaikų, nušautų prieštankiniame griovyje, nuotrauka, priekiniame plane — dviejų metų vaiko lavonas su sulaužyta kaukole.

"Darbo stovykla"

Nemažai paskelbtų dokumentų skirta žiaurumui koncentracijos stovyklose. Tarp jų pateikiama 1-ojo Ukrainos fronto politinės valdybos viršininko išsami ataskaita apie nacių žiaurumus Aušvico stovykloje.

Kitas įrodymas — 65-osios armijos karo prokuratūros tyrimas apie nacių žiaurumus stovyklose, sukurtuose masiniam civilių sunaikinimui Varšuvos vaivadijos Treblinkos stoties rajone. Dokumentas buvo parengtas 1944 metų rugsėjį, iškart po to, kai I Baltarusijos fronto kariuomenė išlaisvino šias vietas.

Tyrimo duomenimis, stovyklos buvo sukurtos 1941 ir 1942 metais. Tuo pat metu pirmąją stovyklą naciai "kukliai" pavadino "Arbaitslager", tai yra "darbo stovykla", o antrąją, sukurtą beveik po metų, pavadino "Todlager" — "mirties stovykla". Tyrime antroji stovykla žymima kaip tarptautinis mirties kombinatas.

"Kiekvieną dieną į stovyklą atvyko 3–4 ešelonai po 6–8 tūkstančius žmonių. Ešelonai atvyko iš įvairių okupuotų Europos šalių: okupuotų TSRS regionų, Čekoslovakijos, Austrijos, Bulgarijos, Graikijos, Lenkijos, taip pat pačios Vokietijos teritorijos", — sakoma dokumente.

Tyrimo metu buvo nustatyta, kad vien per metus — nuo 1942 metų liepos iki 1943 metų rugpjūčio — čia buvo atvežta apie 3 milijonai žmonių iš įvairių okupuotos Europos šalių. Buvo kūdikių ir pagyvenusių žmonių, daug moterų.

Patyčios ir masinės žmonių žudynės prasidėdavo dar pakeliui į Treblinkos stovyklas. Paimti bet kur (gatvėse, savo namuose, įmonėse ir įstaigose) be jokių įspėjimų ar kaltinimų žmonės buvo varomi į paruoštus krovininius traukinius, kur juos į kiekvieną vagoną, kuriame buvo tik vienas mažas langelis, sukimšo po 100–200 žmonių. Per kelias paras trukusią kelionę ginkluoti palydovai nė karto neatidarė vagonų durų. Žmonės visiškai negavo maisto ir net vandens. Esant tokioms sąlygoms, taip pat dėl periodinių vagonų apšaudymų, "daugeliu atvejų iki pusės į vagonus pakrautų žmonių pasirodė esą negyvi", nurodoma tyrime.

Didžioji kalinių dalis iškart po atvykimo į stovyklą buvo išsiųsti į vadinamąsias "pirtis", kur juos nužudė dujomis. Likę kaliniai dirbo nuo 6:00 iki vėlyvos nakties, o stovyklos administracija skyrė tik 200 gramų duonos per dieną žmogui.

Treblinkos stovyklos unteršturmfiureris Sepp'as "žiauriai plakdavo botagu žmones, kurie buvo nuogai nurengti, išplėšdavo kūdikius iš motinų rankų ir nužudydavo juos prieš jų motinų akis ypatingu, jo paties pasirinktu būdu: ėmė kūdikį už kojų ir mušė galva į sieną", sakoma tyrime. Kitas vokietis unteršturmfiureris iš tos pačios stovyklos mėgo mirtinai sumušti žmones, plakdamas botagu per galvą.

Be senaties termino

Daugybę kitų nacių žiaurumų įrodymų galima rasti Gynybos ministerijos svetainėje — http://ww2prisoners.mil.ru/.

Archyviniai dokumentai, įtraukti į projekto ekspoziciją, buvo išslaptinti ir paskelbti federalinio projekto "Be senaties termino", įgyvendinamo Rusijos Federacijos prezidento Vladimiro Putino pavedimu, ribose.

"Rusijos gynybos ministerijos svetainėje paskelbta informacija <...> nerekomenduojama asmenims, nepasiekusiems pilnametystės", — pažymi Gynybos ministerija.