Tyrimas: vis daugiau Lietuvos gyventojų renkasi sveiką gyvenimo būdą

Pastaraisiais metais Lietuvoje palaipsniui mažėja tabako gaminių bei alkoholio suvartojimas, daugėja ir žmonių, kurie išvis nevartoja alkoholio

VILNIUS, balandžio 17 — Sputnik. Lietuvoje palaipsniui daugėja žalingų įpročių atsisakančių žmonių. Tokios tendencijos išryškėja analizuojant Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) 2020 metų veiklos ataskaitą.

NTAKD direktoriaus prof. dr. Renaldo Čiužo teigimu, neabejotinai gerėjantiems rodikliams įtakos turi ir visuomenėje vis populiarėjanti sveiko gyvenimo būdo kultūra, ir didesnis valstybės dėmesys prevencijai, socialinei reabilitacijai.

"Socialinės reabilitacijos paslaugos suteikia galimybę tūkstančiams žmonių sugrįžti į pilnavertį gyvenimą ir atsisakyti psichotropinių medžiagų bei kitų žalingų įpročių. Ypač jaunimo gretose, nes pagalba orientuojama ne tik į jaunuolius, bet ir į jų artimuosius, kurie geriausiai mato kylančius sunkumus ir ieško sprendimų, kaip padėti savo atžaloms. Tai rodo, kad žmonės problemas sprendžia pirmiausia jas pripažindami ir vis drąsiau kreipdamiesi pagalbos į specialistus", — sako prof. dr. R. Čiužas.

Pavyzdžiui, per 2015–2020 m. daugiau kaip 1,5 tūkst. žmonių, priklausomų nuo psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, gavo psichologinės ir socialinės reabilitacijos paslaugas, iš kurių net 47 proc. pradėjo ieškotis darbo, mokytis arba dirbti.

Naujausi Lietuvos statistikos departamento duomenys rodo, kad Lietuvoje nuo 2015 m. palaipsniui mažėja legalių tabako gaminių suvartojimas. Pavyzdžiui, 2019 m. atlikto gyventojų statistinio tyrimo rezultatai rodo, kad kasdien rūkančių gyventojų dalis, lyginant su 2014 m., sumažėjo nuo 20,4 proc. iki 18,9 proc.. Be to, mažėja ir kasdien tradicinius tabako gaminius vartojančio jaunuolių.

Visgi ekspertams nerimą kelia tai, kad nežymiai daugėja 15–34 metų gyventojų, rūkančių elektronines cigaretes, kurios nepriskiriamos prie tabako gaminių. Šiuo metu šiuos gaminius vartoja 18,6 proc. minėto amžiaus žmonių. 

Pastaraisiais metais mažėja ir legalaus alkoholio suvartojimas. Pavyzdžiui, 2019 metais vienas 15 metų ir vyresnis gyventojas suvartojo 11,1 litrų per metus, kai 2014 m. šis rodiklis vienam žmogui siekė 14,2 litro.

Daugėja ir žmonių, kurie pasirenka sveiką gyvenimo būdą ir išvis nevartoja alkoholio. 29 proc. tyrime dalyvavusių gyventojų teigė, kad per metus visiškai nevartojo jokių alkoholinių gėrimų. Pavyzdžiui, 2014 m. išvis alkoholį nevartojančių gyventojų buvo 14 proc., kaip teigia jie patys, o bent kartą per savaitę juos vartojo 12 proc. apklaustųjų, iš kurių 20 proc. vyrai, o 6 proc. moterys. 

Palaipsniui mažėja ir apsinuodijusių nuo alkoholio ir mirčių, susijusių su apsinuodijimu alkoholiu, skaičiai. Higienos instituto duomenimis, 2019 m. žmonių, apsinuodijusių alkoholiu, palyginti su 2018 m., sumažėjo 5 proc. — nuo 4 748 iki 4 499.

Analizuojant ilgesnį — 2007–2018 m. — laikotarpį mirtingumas dėl priežasčių, susijusių su alkoholio vartojimu, sumažėjo 3,9 karto. Palyginimui, nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo mirusių žmonių skaičius 2019 m., palyginti su 2018 m., sumažėjo 7 atvejais (2019 m. užfiksuoti 52, o 2018 m. — 59 mirties atvejai).

Pandemijos įtaka

Bendras apsinuodijimų skaičius įvairiomis medžiagomis karantino metu irgi sumažėjo. Apsinuodijimų alkoholiu per pandemiją, pavyzdžiui, 2020 metų kovo–gegužės mėnesiais, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2019 metais, sumažėjo per pusę — nuo 1 278 iki 624. 

Analizuojant ilgesnį laikotarpi, apsinuodijimų narkotikais ir psichodisleptikais skaičius sumažėjo 8 proc. — nuo 66 atvejų 2019 m. iki 61 atvejo 2020 metais.

Pernai, paskelbus ekstremalią situaciją dėl koronaviruso, išaugo etilo alkoholio poreikis, kuris naudojamas dezinfekciniams skysčiams gaminti. Praėjusiais metais, palyginti su 2019 m., net 44 proc. padidėjo licencijų verstis didmenine prekyba alkoholio produktais, išskyrus alkoholinius gėrimus, skaičius.