Kaip Sibiras atsidūrė Ukrainos pasienyje

"Rusija ruošiasi pulti Ukrainą", "Rusija nori sunaikinti Ukrainą" — tokių paniškų antraščių galima rasti įvairiose praėjusios savaitės Vakarų žiniasklaidos priemonėse

Analitikai ir atsargos generolai skelbia savo prognozes apie tai, ar Maskva ketina užgrobti visą Ukrainą, ar tik dalį jos, tuo pat metu koziriuoja geografiniais pavadinimais, pirmą kartą matytais žemėlapiuose. Na, o tada eina jau beveik šiokadieniai samprotavimai apie tai, ar ryšium su tuo prasidės trečiasis pasaulinis karas, ar ne, rašo RIA Novosti autorius Vladimiras Kornilovas.

O prasidėjo šis Vakarų gyventojo įgąsdinimas Rusija nuo daugybės pranešimų apie "Rusijos ginkluotųjų pajėgų perkėlimą prie Ukrainos sienos". Be to, "Ukrainos siena" buvo paskelbtos didžiulės teritorijos Rusijos gilumoje. Pavyzdžiui, Voronežo gyventojai sužinojo, kad jie taip pat gyvena kordone. Pranešant, kad poligone netoli šio miesto Rusija rengia smogiamąją grupę atakai prieš Ukrainą, niekas iš Vakarų žiniasklaidos priemonių ir politikų net neuždavė sau klausimo: kodėl šiam tikslui Maskvai nesutrauktų savo kariuomenės, tarkime, į teritoriją šalia Belgorodo, nuo kurio iki Charkovo lieka tik 40 kilometrų?

Nejaudino gaugybės komentatorių ir karių perkėlimo ir neva "pasienio" bazių, kuriose tie vykdė savo pratybas, atvirumas. Pavyzdžiui, Didžiosios Britanijos televizijos kanalo "Sky News" filmavimo grupė nepatyrė jokių sunkumų, kad patektų į poligoną netoli Voronežo ir nufilmuoti jį iš visų pusių. Siužeto autorė Diana Magnai pabrėžė, kad Rusijos kariškiai visiškai netrukdė filmavimui. Tačiau ji nufilmavo "visiškai slaptus" kadrus, matyt, įrodančius "pasiruošimą agresijai": vienas iš kareivių darė atsispaudimus ant lygiagrečių. Žurnalistė su džiaugsmu atkreipė dėmesį į tai: "Mes matome, kaip jie naudoja vietinę žaidimų aikštelę treniruotėms". Tokiu būdu bet kokią treniruotę treniruokliuose Maskvos fitneso klube galima pateikti kaip "puolimo į Ukrainą rengimą".

Be to, vaizdo siužete kanalas nusprendė nerodyti esminių vietos gyventojo paaiškinimų, kuriais jis pasidalijo su reportažo autoriais: "Čia visada pratybos, kiekvieną vasarą. Nutraukite visas šias kalbas apie karą". Patys suprantate, kad šie žodžiai niekaip netelpa į pavojaus scenarijų, todėl auditorijai geriau jų negirdėti.

Kad įrodytų rengiamą "Rusijos agresiją", Vakarų autoriai ignoruoja sveiką protą, geografiją, faktus. Viename straipsnyje lengvai gali būti teiginių, kad "Rusijos kariuomenė įsiveržė į Ukrainą 2014 metais" ir kad dabar "Rusijos kariuomenė traukiasi prie Ukrainos sienų". Niekas nepaaiškina, kada jau "įsiveržusios" kariuomenės padaliniai buvo išvesti iš Ukrainos, kad dabar trauktųsi prie jos.

Visų toliausiai nuėjo britų laikraštis "Daily Mirror". Savo tinklalapyje jis paskelbė filmuotą medžiagą su baisiu užrašu: "Rusija didina savo kariuomenės padalinių skaičių netoli sienos su Rytų Ukraina". Bet pačioje nuotraukoje buvo parodytos Novosibirsko srityje vykusios pratybos, kurias filmavo televizijos kanalas "Zvezda". Tik po protesto iš kanalo pusės nuotrauka buvo pašalinta. Tačiau laikraštis, žinoma, neatsiprašė už savo netikrą naujeną. Taip "Mirror" skaitytojai, matyt, ir mano, kad Sibiras yra kažkur Ukrainos pasienyje.

Tačiau visų šių paniškų straipsnių ir vaizdo įrašų autorius vienija visiškas nepaisymas fakto, kad dar gerokai prieš Rusijos karinių dalinių perkėlimą prasidėjo demonstratyvus Ukrainos karinės technikos judėjimas į konflikto zoną Donbase, kuris tęsėsi ir vasarį, ir kovą. Tai periodiškai fiksavo ESBO stebėjimo misija, tačiau mes nematėme pranešimų apie tai Europos žiniasklaidoje, negirdėjome iš Vakarų lyderių viešų reikalavimų Kijevui paaiškinti šį perkėlimą. O Kijevo politikai atsakė į Rusijos susirūpinimą, kad Ukraina "turi teisę perkelti kariuomenės dalinius savo teritorijoje savo nuožiūra". Kas iš tikrųjų netiesa: Minsko susitarimai nustato apribojimus Ukrainos pusei dėl šarvuotų transporto priemonių ir artilerijos buvimo šalia kontaktinės linijos.

Praktiškai nė viena Vakarų žiniasklaidos priemonė "nepastebėjo" šio užsitęsusio reikšmingų Ukrainos armijos pajėgų judėjimo. Išskyrus neseniai "CNN" paskelbto skandakžlingo siužeto, neva nufilmuoto "fronto linijoje". Amerikiečiai iš tikrųjų parodė filmuotą medžiagą apie Ukrainos tankų perkėlimą, kuri pasirodė internete balandžio pradžioje. Tiesa, tai buvo pateikta kaip Rusijos šarvuotų transporto priemonių judėjimą "Ukrainos sienos link". Jų net nesudrumstė šiame vaizdo įraše esantys mėlyni ir geltoni vagonai su trišakiai, kas neabejotinai nurodė filmavimo vietą. Tik po to, kai oficiali Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova nurodė į šią primityvią netikrą naujieną, "CNN" pašalino šiuos kadrus iš siužeto. Tačiau, kaip ir "Daily Mirror" netikrų naujienų atveju, amerikiečiai neatsiprašė ir nepateikė paneigimų.

Kaip ir nebuvo gauta jokių viešų užklausų iš Vokietijos ir Prancūzijos (juk jos yra Minsko susitarimų garantai) jų ukrainiečių globotinių atžvilgiu su prašymu paaiškinti šarvuotų transporto priemonių judėjimą Donbase. Bet kažkodėl  Vokietijos gynybos ministrė Anegret Kramp-Karenbauer susidomėjo Rusijos kariuomenės padalinių perkelimu Rusijos gilumoje. "Jei Rusija neturi ko slėpti, tada ji galėtų lengvai paaiškinti, kokie kariuomenės padaliniai juda, kur ir su kokiu tikslu", — su žaviu naivumu savo smalsumą paaiškino gynybos departamento vadovė.

Bet kai JAV Šeštojo laivyno atstovas Kailas Reinsas buvo paklaustas apie planuojamo karo laivų įplaukimo į Juodąją jūrą tikslus, atsakymas buvo toks: "Vykdomos politikos ribose mes neaptariame būsimų operacijų ar) laivų (judėjimo) tvarkaraščių". Tai yra, pagal Vakarų logiką Rusija yra įpareigota atsiskaityti apie kariuomenės judėjimą net po savo teritoriją, tačiau Amerikos kariuomenės priartėjimas prie Rusijos sienų neturėtų nieko jaudinti.

Šioje netikrų naujienų ir absoliučiai nelogiškų išvadų sangrūdoje yra įdomus dar viena įbaiginančių straipsnių "Rusijos grėsmės" tema iš Vakarų kremlinologų ypatybė. Beveik kiekvienas iš jų pradėjo baigtis daugiau nei keistu surišimu tarp įvykių Donbase ir padėties aplink Taivanį.

Štai tik keletas pastarųjų dienų citatų:

— "Kinija stebi. Jei Vakarai praleis Ukrainą, kas bus su Taivanu?" (britų kremlinologas Edvardas Lukasas, "The Times");

— "Kalbama ne tik apie Ukrainą — pavojuje yra svarbesni tarptautinės sistemos elementai. Neabejotina, Kinija atidžiai stebi, kaip Vakarai sureaguos Rytų Europoje, nes JAV dabar siekia remti Taivano nepriklausomybę" (Amerikos admirolas Džeimsas Stavridisas, buvęs NATO pajėgų Europoje vyriausiasis vadas, "Bloomberg");

— "Kinija ir Rusija išbando mūsų sanglaudą. Jos tai daro šiandien Rusijos ir Ukrainos pasienyje ir Taivano sąsiauryje. Jos elgiasi taip, kad sąmoningai pakenktų mūsų transatlantiniam saugumui" (veikiantis JAV admirolas Maiklas Gildėjus, "USNI News");

— "Nors nei Rusijos invazija į Ukrainą, nei Kinijos išpuolis prieš Taivanį neatrodo labiausiai tikėtinomis jų ginklų žvanginimo pasekmėmis, tai nemažina šių situacijų rizikos. Abiem atvejais taip yra dėl to, kad Jungtinių Valstijų, mūsų interesų ir sąjungininkų statymai yra labai aukšti, o mūsų veiksmingos galimybės yra ribotos. Taip pat reikėtų pabrėžti, kad abiem atvejais mūsų priešininkų karinių veiksmų galimybė nėra lygi nuliui" (Amerikos politologas Devidas Rotkopfas, "Daily Beast");

— "Ukraina, kaip ir Taivanas, — yra viena iš nedaugelio šalių, kuriai nuolat gresia daug galingesnio kaimyno invazija" (Amerikos karo analitikas Devidas Eksas, "Forbes").

Ir tokių citatų pastarosiomis dienomis yra daugybė. Noromis nenoromis kila mintis apie vieningas "nuorodas" Vakarų spaudai. Šių teiginių autoriai net nesusimąsto, kaip skirtingai atrodo jų požiūris į situaciją Donbase ir Taivane. Juk jie savo kritikoje Rusijos atžvilgiu remiasi "Ukrainos vienybės ir suvereniteto principais", taip pat "separatizmo", kurio įsikūnijimas yra nepripažintos Donbaso respublikos, pasmerkimu. Ir jie net nepastebi, kad Kinijos atveju jie elgiasi iš tiesiogiai priešingų pozicijų, reikalaudami palaikyti būtent nepripažintą Taivaną, tai yra "separatistus". Juk JAV ir kolektyviniai Vakarai oficialiai palaiko "vienos Kinijos" ideologiją.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija