"Tai daug ką pakeis": kokio ginklo Kijevas paprašė JAV
© Flickr / Latvijas armija / SG Ēriks KukutisМеждународные военные учения Saber Strike в Латвии, архивное фото
© Flickr / Latvijas armija / SG Ēriks Kukutis
Kijevo politikų ir generolų apetitas auga kiekvieną dieną — dabar jie maldauja Vašingtono priešlėktuvinių raketų sistemų "Patriot", kurių šaudymo spindulys yra iki 100 kilometrų
VILNIUS, balandžio 21 — Sputnik. Vakarai nuo pat konflikto Donbase pradžios ginklais rėmė Ukrainą, tačiau tokios rimtos Kijevo paraiškos dar nebuvo gautos, rašo RIA Novosti autorius Nikolajus Protopopovas.
"Jie turi būti čia"
Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrejus Jermakas tikrąja to žodžio prasme pareikalavo amerikiečių perkelti oro gynybos sistemą Ukrainai. Argumentai, kaip visada, yra "geležiniai".
"Ukraina rengia gynybą prieš Rusiją ne tik dėl savęs, bet ir dėl Vakarų, — interviu "Time" žurnalui sakė Jermakas. — Kur JAV dislokuoja savo raketas "Patriot"? Artimiausios yra Lenkijoje. Jos turi būti čia".
Tai nėra pirmas Kijevo bandymas prašyti oro gynybos sistemų iš JAV. 2018 metais Ukrainos kariuomenės tyrimų, pertvarkymo ir nusiginklavimo centro vadovas Valentinas Badrakas atkreipė dėmesį, kad priešraketinės gynybos bazė ir keletas Ukrainos "Patriot" padalinių pagreitintų šalies įstojimą į NATO.
Toks, kaip jis tuo metu teigė, "super žingsnis" padarys Ukrainą saugesnę nei tokios NATO narės kaip Graikija ir Bulgarija, nes Kijevas "turi pakankamai savo pajėgų ir ryžto".
Tačiau dar anksti rimtai kalbėti apie tokios sudėtingos ir brangios įrangos perkėlimą į Kijevą. Karo eksperto Aleksejaus Leonkovo teigimu, patriotai neturi ką veikti Ukrainoje — Ukrainos ginkluotosios pajėgos turi S-300 ir Buk, dislokuotas netoli Kramatorsko.
"Lenkija yra NATO narė. Varšuva priėmė "Patriotus" dėl to, kad čia buvo sukurta priešraketinės gynybos pozicijos zona ir ją reikia pridengti, — priminė jis. — Ukrainoje nieko panašaus nesitikima. Be to, šios oro gynybos sistemos turi nesvarbią reputaciją. Paimkime, pavyzdžiui, atvejį, kai jiems nepavyko susitvarkyti su bepiločio oro smūgiu Saudo Arabijos naftos įmonėse. Ir vėlgi vargu, ar amerikiečiai norės kažkur patekti į balą".
"Ukrainos politikų prašymus galima palyginti su Kijevo noru pamatyti, pavyzdžiui, 101-ąją oro desanto diviziją, porą jūrų pėstininkų brigadų ar iš karto lėktuvnešį "Harį Trumaną", — šaiposi Leonkovas.
Taps trofėjumi
Jei vis dėlto teoriškai manytume, kad amerikiečiai sutiks apginkluoti Kijevą savo oro gynybos sistemomis, reikės išspręsti daugybę sudėtingų problemų.
"Norint užtikrinti šimtą kilometrų šaudymo nuotolį, mums reikia specialios komandinės eilutės ir "Avacs" orlaivių vedimo sistemų, — aiškina analitikas. — Amerikiečiai turi išlaikyti paslaptyje "Patriot" pajėgumus ir savybes. Ką daryti, jei prasidės karas ir Ukraina pralaimės? O kas tada gaus šiuos kompleksus? Akivaizdu, kad Rusija. Yra daugybė pavojų, dėl kurių vargu ar JAV rizikuos".
Savo ruožtu analitinio klubo "Valdai" karo ekspertas Artiomas Kurejevas neatmetė riboto oro gynybos sistemų tiekimo Ukrainai. "Keli kompleksai su pompastika ir reklama žiniasklaidai — kodėl gi ne? — teigia jis. — Bet nelabai greitai ir tikrai ne tiek, kad apimtų teritoriją nuo Černigovo iki Chersono".
Tačiau esama padėtis vargu ar bus naudinga Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, įsitikinęs Kurejevas.
"Pirma, jiems reikia apmokytų įgulų, — tęsia jis. — Antra, kaip jie padės Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms vykdyti karinę operaciją prieš DLR ir LLR? ZRK sistemos aprėps Ukrainą tik įvykus visapusiškai invazijai. Trečia, tikrai operatyvus dislokavimas. Oro gynybos sistema įmanoma tik iš Lenkijos kartu su kariniu kontingentu, tačiau tai reiškia, kad NATO iš tikrųjų kišis į konfliktą, o Briuselis ir Vašingtonas to nenori".
Kurejevas pridūrė, kad reikėtų skirti daugiau dėmesio Kijevo dažniems pasisakymams apie "visų Vakarų gynybą nuo Rusijos". Ukrainos vadovybė užsimena apie nepakankamą karinę pagalbą ir, Vašingtonui pritarus, daro spaudimą kitoms NATO šalims.
"Amerika mums padės"
Pastaraisiais metais Kijevas vis dažniau prašo Vakarų mecenatų įrangos ir ginklų Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms.
Ukrainos valdžia pripažįsta rimtas kovinių lėktuvų problemas. Šiandien jie turi tik senus sovietinius lėktuvus — apie 80 naikintuvų Su-27 ir MiG-29, 14 bombonešių Su-24, 30 kovos lėktuvų Su-25 ir apie 50 sraigtasparnių. Didžioji dalis įrangos yra netinkama naudoti dėl nekokybiškos priežiūros ir atsarginių dalių trūkumo.
Ukrainos valdžia pripažįsta rimtas kovinių lėktuvų problemas. Šiandien jie turi tik senus sovietinius lėktuvus — apie 80 naikintuvų Su-27 ir MiG-29, 14 bombonešių Su-24, 30 kovos lėktuvų Su-25 ir apie 50 sraigtasparnių. Didžioji dalis įrangos yra netinkama naudoti dėl nekokybiškos priežiūros ir atsarginių dalių trūkumo.
Kijevas planuoja atgaivinti orlaivių parką NATO tipo naikintuvų sąskaita, įsigydamas švedų "Gripen" ar amerikiečių F-15. Iki 2025 metų ukrainiečiai tikisi gauti pirmąją lėktuvų partiją, dar po penkerių metų — iš naujo aprūpinti dvi taktinės aviacijos brigadas, o iki 2035 metų oro pajėgos bus visiškai aprūpintos nauja įranga. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadovybė neatmeta naikintuvų F-35 tiekimo.
Tačiau visa tai yra labai brangu, o Ukraina neturi pinigų. Kariuomenė vis dar tvarkosi su ribotu atsargų kiekiu panaudotos NATO įrangos kreditu, kuris aljanso pratybose įveikė šimtus tūkstančių kilometrų.
Pavyzdžiui, nuo 2014 metais Ukrainos ginkluotosios pajėgos gavo dešimtis šarvuotų HMMWV mašinų, kurios ginkluotų konfliktų metu nepasitvirtino: transporto priemonės yra labai pažeidžiamos minų, be to, nebuvo pakankamai gamyklinių šarvų. Tačiau Ukrainos kariuomenei, nesant nieko geresnio, "Hummer" pravertė — jie ne kartą buvo matomi kovos zonoje Donbase.
Kita "humanitarinė" pagalba — valtys laivynui. Prieš porą metų Kijevas iš Danijos nusipirko kelis nebenaudojamus minosvaidžius. Didžiausias sandoris — 16 "Mark VI" patrulinių katerių pristatymas iš JAV. Kiek anksčiau karinis jūrų laivynas buvo papildytas dviem visiškai nusidėvėjusiais mažais "Island" tipo laivais.
Vakarai taip pat reguliariai siunčia Kijevui šaulių ginklus, radijo stotis, radarų stotis ir uniformas kariškiams. Tačiau kai tik kalbama apie rimtus ginklus, jie vengia dialogo.
FGM-148 "Javelin" prieštankinių sistemų istorija yra labai orientacinė. Kijevas ilgai maldavo jų iš Vašingtono, tikėdamasis, kad pasitelkus naujus ginklus bus numalšinta padėtis Donbase, tačiau galiausiai viskas baigėsi niekuo. Nors 2018 metais keli šimtai raketų buvo perduotos Ukrainai, JAV uždraudė jas naudoti kontaktinėje linijoje. Be to, vėliau paaiškėjo, kad "Javelin" šaudmenų galiojimo laikas jau seniai baigėsi.