"Be to neapsieiti": kaip Šiaurės laivynas atsakys NATO

Neįprasti konstrukcijos sprendimai, didelis autonomiškumas ir nestandartinės užduotys — iki 2027 metų Rusijos Federacijos Šiaurės laivynas bus sustiprintas mažiausiai keturiais naujausiais 677 projekto "Lada" dyzeliniais-elektriniais povandeniniais laivais

Šiandien tokie laivai ypač reikalingi Arkties regione. Apie tai, kaip pasikeis Šiaurės laivyno kovinis sudėtis, rašo RIA Novosti autorius Nikolajus Protopopovas.

Dyzelino serija

Ketvirtosios kartos projekto 677 dyzeliniai elektriniai povandeniniai laivai statomi nuo 1990-ųjų pabaigos. Šiuo metu vyksta laivo "Sankt Peterburgas" bandomieji darbai. Du kiti povandeniniai laivai — "Kronštadt" ir "Velikije Luki" — skirtinguose statybos etapuose. Dar dviejų laivų statyba prasidės 2022 metais.

Подводная лодка "Кронштадт" проекта 677 "Лада"

© Sputnik / Ирина Мотина

/

Pereiti į medijų banką

Povandeninis laivas "Kronštadt"

"Lada" yra novatoriškas projektas daugeliu aspektų. Inžineriai iš centrinio projektavimo biuro "Rubin" panaudojo čia nebūdingą Rusijos laivų statybai vieno korpuso schemą. Dėl specialios dangos, ​​šiuolaikinių elektroninių sistemų ir aukšto automatizacijos lygio, "Lados" išsiskiria rekordiniu šios klasės povandeninių laivų slaptumu.

Be to, ateityje "677-ukai" turės anaerobines (nuo oro nepriklausomas) jėgaines, kurios leis palaikyti akumuliatorių įkrovimą.

"Ladų" statyba vyksta jau seniai. Laivų pristatymo datos buvo ne kartą atidedamos, buvo nutrauktas finansavimas, sustabdyti darbai. Pasak Jungtinės laivų statybos korporacijos vadovo Aleksejaus Rachmanovo, problemos susijusios su įrangos tiekėjais. Dėl šios priežasties vietoj "Ladų" Ramiojo vandenyno laivynui buvo nuspręsta pastatyti šešis kito projekto povandeninius laivus — 636.3.

Laivas "Sankt Peterburgas" buvo perduotas jūreiviams tik 2010 metais. Šis laivas, tiesą sakant, tapo bandymų stendu — daug laiko prireikė "vaikiškoms ligoms" pašalinti. 

"Lados" yra gana kompaktiški povandeniniai laivai, vandentalpa — apie 1 800 tonų. Po vandeniu jie gali įgyti greitį iki 21 mazgo, darbinis gylis — 250 metrų. Ekipažas — 35 žmonės, autonomiškumas — 45 dienos. Pagrindinis laivas apginkluotas tik torpedomis ir minomis, kiti serijoje turės sparnuotąsias raketas "Kalibr".

Nepakeičiami "nematomieji"

Ekspertų teigimu, Šiaurės laivynui šiandien labai reikalingi dyzeliniai povandeniniai laivai. Kol kas yra tik keli pasenę dyzeliniai elektriniai povandeniniai projekto 877 "Paltus" laivai. Iš esmės, povandeninių laivų pajėgoms atstovauja daugiafunkciai ir strateginiai atominiai povandeniniai laivai. Todėl juos dažnai tenka atitraukti nuo pagrindinių užduočių ir naudoti taktinėse operacijose.

Pasak buvusio laivyno vado admirolo Viačeslavo Popovo, tai yra 1990-ųjų krizės atgarsis.

"Šiaurės laivyne dyzeliniai povandeniniai laivai visada buvo reikalingi, — sakė jis interviu RIA Novosti. — Kiekvienas projektas turi savo kovinę misiją, o kiti negali jos pakeisti šimtu procentų. Jie yra labai sunkūs. Pagrindinis skirtumas tarp šiuolaikinių dyzelinių elektrinių povandeninių laivų nuo atominių — juos labai sunku aptikti. Pagrindinė užduotis — kova su priešo povandeniniais laivais".

Admirolas paaiškino, kad tokių povandeninių laivų nebuvimas kompensuojamas kitomis priemonėmis — aviacija, antžeminiais laivais, branduolinių raketų nešikliais. Dažnai užduotims, kurias sugeba išspręsti vienas ar du dyzeliniai elektriniai povandeniniai laivai, naudojamos daug įspūdingesnes jėgos.

"Šiaurės laivynui reikalingi visų tipų antžeminiai ir povandeniniai laivai — nuo dyzelinių-elektrinių povandeninių laivų iki lėktuvnešių, — įsitikinęs Popovas. — Kai aš vadovavau laivynui, mes turėjome tris dyzelinius-elektrinius povandeninius laivus. Palaipsniui jie buvo nurašomi dėl pasibaigusio eksploatacijos laiko ir jų niekas nepakeitė. Papildyti dyzeliniais povandeniniais laivais nusprendė Juodosios jūros laivyną. Akivaizdu, kad dėl politinių priežasčių".

Sąlyčio taškas

Šaltojo karo metu Šiaurės laivynas buvo svarbiausias branduolinio atgrasymo elementas — jūreiviai gavo moderniausius strateginius branduolinius laivus ir raketinius paviršinius laivus.

Šiandien istorija kartojasi: Šiaurės laivynui buvo suteiktas atskiros karinės apygardos statusas, o 2014 metais jos pagrindu buvo sukurta Jungtinė strateginė vadovybė. Čia siunčiami pažangiausi ginklai ir įranga. Taigi, Šiaurės laivynas vienas pirmųjų įvaldė naujausius "Borej" projekto branduolinius povandeninius laivus ir daugiafunkcius "Jasen" povandeninius laivus, čia modernizuojamas branduolinių raketų kreiseris "Admiral Nachimov".

Be to, laivynui buvo paskirtos kelios 22350 projekto daugiafunkcės fregatos su sparnuotosiomis raketomis "Kalibr" ir priešlaivinėmis raketomis "Oniks". 

Dabartinėje situacijoje Rusija paprasčiausiai neapsieis be galingo forposto šiaurėje. Arkties regionas atkreipė didelį lyderiaujančių valstybių dėmesį — čia susitelkę didžiuliai iškastinių atsargų rezervai. Daugelis šalių siekia sustiprinti savo karinį buvimą regione. Suaktyvėjo JAV, vadinančios Rusiją ir Kiniją savo pagrindinėmis varžovėmis Arktyje.

Pastaraisiais metais amerikiečiai dislokavo daugybę ginklų Šiaurėje: Aliaskoje statomos radarų stotys, ten dislokuojami dešimtys puolamųjų naikintuvų, Pentagonas planuoja regione dislokuoti karinius dalinius.

Dabar Norvegijoje bazuojami JAV strateginiai orlaiviai, be to, planuojama atnaujinti kelių senų karinių jūrų pajėgų bazių prie Rusijos sienų veiklą.