Kaip kompensuoti vitamino D trūkumą be vaistų

Šiaurinių platumų, ypač miesto gyventojams, labai trūksta vitamino D, ypač žiemą

Vitamino D trūkumas sukelia kaulų trapumą, medžiagų apykaitos sutrikimus ir psichoemocinį nestabilumą, dažnai lydi sunkią COVID-19 formą. Kaip natūraliu būdu kompensuoti "saulės vitamino" trūkumą, aiškina Tatiana Pičugina straipsnyje RIA Novosti.

Dumbliai gamina vitaminą D

Prieš milijardus metų vandenyje esantys vienaląsčiai organizmai energijai gaminti pradėjo naudoti saulės šviesą. Be to, kai kurie grybų, mielių ir fitoplanktono tipai sintetina ne tik gliukozę, bet ir vitaminą D2. Jų ląstelėse yra daug ergosterolio, kuris, veikiamas saulės spindulių, sudaro nestabilų junginį — vitamino D2 pirmtaką (provitaminą). Savo ruožtu jis pereina į stabilų D2 arba susiskaido į neaktyvius produktus. Nėra visiškai aišku, kam reikalingos tokios sudėtingos transformacijos. Bostono universiteto medicinos centro mokslininkai teigia, kad ergosterolis absorbuoja ultravioletinius spindulius, apsaugodamas baltymus, DNR ir RNR nuo pažeidimų.

Galbūt provitamino D2 kiekis ir jo fotoproduktai vienaląsčiui signalizavo, kad jis pakankamai laiko buvo saulėje ir atėjo laikas grįžti į dugną. Be to, šios medžiagos palengvina kalcio jonų prasiskverbimą per ląstelės membraną.

Gyvūnų organizme sintezuojasi kita vitamino forma — D3 . Tai atsitinka gyvose epidermio ląstelėse, kurios sudaro viršutinį odos sluoksnį. Jų fosfolipidinėje membranoje yra saugomas junginys 7-dehidrocholesterolis, kuris, veikiamas ultravioletinių spindulių, virsta provitaminu, o paskui — stabiliu D3.

Atliekant laboratorinį eksperimentą, provitamino pavertimas stabilia forma užtruko kelias dienas, tačiau driežo ir žmogaus odoje, tikriausiai dalyvaujant kai kuriems fermentams, procesas vyksta daug greičiau.

Stabilus D3 lengviau prasiskverbia per ląstelės membraną į tarpląstelinę erdvę, o iš ten į dermą — apatinį odos sluoksnį, besiribojantį su raumenimis. Kraujo ląstelėse jis prisijungia prie DBP baltymo ir per kapiliarus keliauja į kepenis ir inkstus. Ten su vitaminu D3 vyksta daugybė cheminių virsmų, kad jis galėtų atlikti savo pagrindinį vaidmenį — adsorbuoti kalcį ir fosforą iš virškinamojo trakto. Šie elementai yra būtini kaulų augimui. Vitaminas D3 dalyvauja ląstelių dalijimesi, imuniteto stiprinime ir insulino gamyboje.

Odoje provitaminas D3 visiškai paverčiamas stabilia forma per aštuonias valandas. Tačiau patekimui į dermą reikia daugiau laiko. Kadangi procesas yra ilgas, atrodo, kad organizmui nėra svarbu, kaip gaunamas vitaminas — iš odos, su maistu ar su maisto priedais. Tačiau paaiškėjo, kad kūne sintetintas D3 yra du ar tris kartus stabilesnis. Be to, jis jungiasi prie DBP baltymo, priešingai nei gaunamas tabletės pavidalu. Gali būti, kad stabilios formos sintezės metu susidarę tarpiniai junginiai turi teigiamą poveikį sveikatai.

Įdegio grįžimas

Geriausia, žinoma, gauti vitaminą natūraliu būdu. Harvardo medicinos mokyklos duomenimis, vos 10–15 minučių saulėje (o tamsiaodžiams žmonėms — iki pusvalandžio) su atviromis rankomis ir kojomis kelis kartus per savaitę praktiškai pašalina vitamino D trūkumą. Tačiau gali sutrukdyti keli veiksniai.

Pirmiausia, Žemės ozono sluoksnis sugeria beveik visą saulės ultravioletinę spinduliuotę — tik vienas procentas pasiekia paviršių. Kuo ilgesnis spindulių kelias per atmosferą, tuo mažiau juose yra reikiamos energijos fotonų. Dėl šios priežasties šiauriniuose regionuose gyvenantys žmonės negauna vitamino D iš odos nuo keturių iki šešių mėnesių.

Iki 10 ryto ir po 15 valandos, net vasaros metu, ultravioletinių spindulių sumažėja ir vitamino D gaminasi nedaug. Pridėkime čia smogą miestuose — jis nepraleidžia saulės šviesos. Svarbų vaidmenį atlieka ir aukštis: lygumose yra mažiau ultravioletinių spindulių nei kalnuose.

Ilgai būnant saulėje "perdozuoti" vitamino D3 neįmanoma. Jis nėra sintetinamas nuolat. Kai 15 procentų 7-dehidrocholesterolio atsargų ląstelėse yra išeikvota, provitaminas ir jo fotoproduktai suskaidomi į junginius, kurie neturi įtakos kalcio absorbcijai. Tačiau dažnas saulės kremų naudojimas prisideda prie deficito — produktai, kurių apsaugos koeficientas yra 30 ar daugiau, beveik visiškai sugeria ultravioletinius spindulius. Kaip ir langų stiklai.

Šiaurinių regionų gyventojams pagrindinis vitamino D šaltinis yra maistas. Tai yra riebios žuvys, upėtakiai ir tunai, ruonių ir banginių taukai bei baltieji grybai. Tačiau mityba suteikia tik 20 procentų reikalingos normos. O sergant Krono liga ir celiakija (glitimo netoleravimas) iš esmės neįmanoma gauti pakankamai vitamino iš maisto. Kai kurios inkstų ir kepenų ligos taip pat sukelia jo trūkumą. Tokiais atvejais gydytojas skiria gydymą.

Ką reikia žinoti apie vitaminus

© Sputnik