"Mums buvo pažadėta". Kijevas jau ne prašo, o reikalauja narystės ES ir NATO

Vladimiras Zelenskis vėl paprašė narystės NATO ir ES. Prie jo prisijungė ambasadorius Berlyne Andrejus Melnikas — be to, įsakmiu tonu

Jis priminė ir vokiečių kaltę Antrajame pasauliniame kare, ir galimybę grąžinti buvusiai sovietinei respublikai branduolinį statusą. Nors Ukrainos pajėgų operacijos Donbase vadas Sergejus Najevas pareiškė, kad Kijevas susitvarkys be sąjungininkų. Apie tai, kaip Ukraina tikisi įstoti į Šiaurės Atlanto aljansą ir Europos Sąjungą, rašo RIA Novosti autorius Antonas Lisicinas.

Kuo greičiau

Melnikas rėmėsi vokiečių kaltės jausmu dėl Antrojo pasaulinio karo. "Būtent Vokietija, kaip šalis, kuriai tenka ypatinga istorinė atsakomybė už nacių nusikaltimus Ukrainos žmonėms, turi atlikti pagrindinį vaidmenį, kad Ukraina taptų NATO nare. Ir kuo greičiau, be jokių "jeigu", ir "bet", — sakė jis.

Ir netgi pagrasino: jei neįleisite į NATO, Kijevas persvarstys savo sprendimą atsisakyti branduolinių ginklų. "Ukraina neturi kito pasirinkimo: arba mes esame tokio aljanso kaip NATO dalis ir darome viską, kad ši Europa taptų stipresnė, arba tada mums belieka vienintelis pasirinkimas — apsiginkluoti ir, galbūt, vėl pagalvoti apie branduolinį statusą", — sakė ambasadorius.

Tačiau tai nepadarė didelio įspūdžio Vokietijos politikams. "Akivaizdu, kad Ukrainos prisijungimas prie NATO artimiausioje ateityje nėra įtrauktas į darbotvarkę", — sakė Johanas Vadefulas (Johann Wadephul), CDU frakcijos pirmininko pavaduotojas užsienio ir saugumo politikai Bundestage.

Kitas parlamentaras reagavo ne taip diplomatiškai. "Tai dar viena Ukrainos beprotybė, jie tiesiog nežino, kaip įsispausti į šią Europos erdvę, kurioje jų niekas nenori matyti <...>. Ji niekada nebuvo svarbi niekam iš Vakarų partnerių", — pareiškė Valdemaras Herdtas, Bundestago Užsienio reikalų komiteto narys. 

Po susitikimo su Emanueliu Makronu Zelenskis prisipažino jaučiantis palaikymą, tačiau panoro daugiau aiškumo: "Norėčiau išgirsti konkrečiai, kada tai gali įvykti, bet tai priklauso ne tik nuo Prancūzijos. Birželio mėnesį bus dar vienas NATO susitikimas, ir mes suprasime, iš kurių šalių girdime signalą".

"Jau buvo gauti "signalai" — pavyzdžiui, iš Baltijos valstybių. Latvijos ministras Edgaras Rinkevičius išreiškė susirūpinimą dėl per didelio Briuselio lėtumo: "Ukraina jau 15 metų bando įstoti į NATO".

Zelenskis skundėsi, kad Ukraina "amžinai laikoma ES ir NATO koridoriuje". "Ukraina jau seniai nusipelnė iš ten išeiti, — tikino jis Prancūzijos politikus interviu "Le Figaro". — Atėjo laikas paspartinti tempus, pakviesti mus įstoti į ES ir NATO, nes nenorime, kad tektų maldauti".

Tačiau Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos valstybės sekretorius Klemanas Bonas paaiškino, kad Kijevo integracija į Europos Sąjungą nėra aukšto lygio pokalbio tema. "Galima turėti gerus santykius, palaikyti Ukrainą. Bet tai nereiškia prisijungimo. Nemanau, kad tai rimta perspektyva", — pabrėžė diplomatas.

Ukrainos teisė rinktis 

Už neapsisprendimą Zelenskis papriekaištavo ne tik Europai, bet ir Vašingtonui. "Jei JAV nori mus matyti NATO, jos turi tai pasakyti tiesiogiai ir tai padaryti. Ne tik žodžiais", — teigė jis CNN vizito į Paryžių išvakarėse. 

O Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmitrijus Kuleba nusiteikęs optimistiškai: "2008 metais viršūnių susitikime Bukarešte NATO pažadėjo Ukrainai ir Gruzijai. Mes tikime sąjungininkams ir šia organizacija, kad pažadas bus įvykdytas".

Kulebos paminėtas Bukarešto viršūnių susitikimas yra žinomas kaip "didelių vilčių susitikimas". Akivaizdu, nepateisintų, nes būtent ten Berlynas ir Paryžius pirmą kartą atsisakė Vašingtonui įtraukti Kijevą ir Tbilisį į prisijungimo prie aljanso veiksmų planą. Prieš pagreitintą integraciją pasisakė ir kitos šalys. Jos susitarė dėl šių posovietinių respublikų neišvengiamo prisijungimo prie karinio aljanso formulės — ir ji buvo įtraukta į galutinę deklaraciją.

Po daugelio metų Berlynas vis dar skeptiškas. Vokietijos vyriausybės atstovė Ulrike Demmer, komentuodama Kijevo politikų raginimus, pažymėjo, kad "Ukraina turi teisę į laisvą pasirinkimą, tačiau šiuo metu jokių tolesnių veiksmų nenumatoma".

Panašiai pasisakė ir NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. Palaikydamas Kijevą, jis pabrėžė: reikia pagalbos, kad Ukraina galėtų pati užtikrinti savo saugumą.

Jungtinių pajėgų operacijos Donbase vadas Sergejus Najevas mano, kad karo atveju Ukraina susitvarkys pati. "Mes rengiame savo planus neatsižvelgdami į sąjungininkų karių dalyvavimą, — sakė jis. — Jei įvyks karinis paaštrėjimas, mes tikimės, kad padidės jų materialinės ir techninės pagalbos apimtis. Mes nelaukiame užsienio kariuomenių pagalbos".

Šviesi NATO ateitis

Ukrainos Aukščiausiosios Rados IV-VII susirinkimų deputatas Olegas Cariovas mano, kad Zelenskio veikla yra jo pirmtako, penktojo šalies prezidento, darbo tęsinys: "Petro Porošenkos metu kursas link NATO ir ES buvo įtvirtintas Konstitucijoje, ir tai tapo amžinu judėjimu ta linkme. Tai panašu į sovietinius laikus, visi ėjo link komunizmo, kuris jau turėjo ateiti. Kas nutiko vėliau, yra žinoma".

Ir jei iš Vašingtono nuskambėjo neaiškios užuominos apie NATO, europiečiai neištarė nieko, ką būtų galima laikyti kvietimu, patikslina Cariovas. Tas pats yra ir su ES.

Ukrainos Aukščiausiosios Rados deputatas Ilja Kivas stebisi, kad kažkas rimtai kelia prisijungimo prie ES ir Šiaurės Atlanto aljanso klausimą. "Net aklas ir kurčias žmogus supranta: jie nemato Ukrainos kaip visateisės šių organizacijų narės. Daug kalbų, bet nulis veiksmo. Ukrainos ten nebus, ji bus panaudota kaip placdarmas", — įsitikinęs "RIA Novosti" pašnekovas.

Europos ir JAV požiūris į Ukrainą yra gana utilitaristinis. "Jie čia darys ką panorės — kovos iki paskutinio ukrainiečio, sieks savo interesų. Mes esame kolonija, šaltinis, o ne nepriklausoma valstybė. Nepriklausomybė, apie kurią įprasta kalbėti pompastiškai, baigėsi", — įsitikinęs Kivas.

Jo kolega Aleksandras Kačnis priduria: "Norėtų priimti, jau būtų priėmę". Tačiau Vakarams to nereikia. Esami ryšiai ir teisinė sistema jau leidžia NATO daryti Ukrainoje viską, ką nori.