Tris kartus kaltas dėl nužudymo. Kas laukia JAV policijos po garsaus nuosprendžio

Buvęs policijos pareigūnas Derekas Šovenas triskart pripažintas kaltu dėl Džordžo Floido nužudymo. Prieš metus afroamerikiečio mirtis tapo impulsu plataus masto visuomeniniam judėjimui prieš policijos smurtą "Black Lives Matter"

Paskelbtas nuosprendis privertė žmones išeiti į gatves — švęsti teisingumo triumfą. Tačiau beveik tuo pačiu metu policija per klaidą nušovė juodaodę merginą, o po savaitės — jauną vyrą. Ar didelio atgarsio sulaukusi byla sugebės paspartinti jėgos struktūrų reformas, aiškinosi RIA Novosti autorė Sofija Melničiuk.

Absoliuti kaltė

Šalis ruošėsi protestams. Miestuose vėl buvo įrengtos tvoros, policija buvo susitelkusi centre. Atmosfera buvo įtempta: ne visi amerikiečiai tikėjo, kad buvęs policininkas bus nubaustas. "Mineapolis buvo tarsi miltelių statinaitė", — nuosprendžio laukimą apibūdino vienas iš miesto gyventojų Bi Džei Valderis.

Taigi, į gatves švęsti išėjo, o ne protestuoti. Žmonės apsikabino, verkė, šaukė šūkius.

"Atrodo, tai nauja diena Amerikai", — konstatavo Valderis. "Dieve, jaučiu, kad galiu kvėpuoti", — prisipažino afroamerikietis iš Minesotos Šonas Meisas. "Kaltas!" — buvo girdimi džiaugsmingi šūksniai iš pro minią pravažiuojančių automobilių. "Džiaugiuosi, kad Derekas Šovenas sės į kalėjimą, bet tikiuosi, kad tai nesuklaidins mūsų, jog sistema yra teisinga ir policijos smurto problema išspręsta", — žurnalistams sakė Šeini Garner iš Filadelfijos.

Tačiau vilties kol kas nedaug. Likus dvidešimt minučių iki nuosprendžio paskelbimo Kolumbo mieste, Ohajo valstijoje, policija nušovė 16-metę juodaodę merginą. Remiantis tam tikra informacija, ji pati iškvietė policiją, kai gatvėje prie jos priekabiavo keli vyresni vaikinai. Tačiau teisėsaugos pareigūnai pamatė jos rankoje peilį ir paleido keturis šūvius. Ji mirė ligoninėje.

Istorinis proveržis

Šoveno teismas — vienas neįprasčiausių JAV istorijoje. Net didžiausios korporacijos susimąstė po nuosprendžio priėmimo. Pastaraisiais metais vartotojai laukia iš verslo komentarų svarbiais klausimais, tokiais kaip parama LGBT žmonėms, rasinė lygybė ir žmogaus teisės darbo vietoje. O po Floido mirties sporto, televizijos ir kosmetikos gigantai paskelbė smerkiamus pareiškimus. Pavyzdžiui, "Nike" šiek tiek pakeitė šūkį "Just do it" (liet. "Tiesiog padaryk tai") į "For once, don't do it" (liet. "Nors kartą nedaryk to").

Tačiau kitas dalykas — reakcija į nuosprendį. Įmonės stengiasi nekomentuoti teismo procesų ir sprendimų, nes čia kalbama ne tik apie visuomenei rūpimą problemą, bet ir apie nepriklausomos valdžios šakos darbą.

Nors ši situacija ypatinga: net policijos bendruomenė pažeidė taisyklę "savųjų neišduodame". "Tyli mėlyna siena" — vadinamoji praktika neduoti parodymų prieš kolegas — žlugo. Dereką Šoveną teisme apkaltino ne tik kolegos, bet ir viršininkas.

Su pasekmėmis teks kovoti Džo Baidenui, kurio didžioji dalis elektorato yra juodaodžiai. Ir jei po garsaus sprendimo nebus pažangos, demokratai susidurs su problemomis.

Kai kurios valstijos jau žengė pirmuosius žingsnius. Pavyzdžiui, Konektikute praėjusią vasarą policijos pareigūnai buvo įpareigoti nešioti ant kūno kameras ir buvo uždrausta naudoti smaugimo metodus. Minesotoje buvo sukurtas patariamasis centras teisėsaugos pareigūnams ir buvo pakeistos jėgos naudojimo taisyklės. Nevadoje iš naujo tiriami policijos pažeidimai.

Tačiau praktiškai nieko negirdima apie praėjusių metų garsius siūlymus atimti iš policijos finansavimą. Be to, remiantis apklausomis, visuomenės pasitikėjimas teisėsaugos pareigūnais nuo 2020 metų birželio išaugo 12 proc. O parama judėjimui "Black Lives Matter" per tą laiką maždaug tiek pat sumažėjo.

Kita apklausa parodė, kad, nepaisant incidentų, pusė Amerikos gyventojų yra įsitikinusi, kad teisė ir tvarka yra svarbiau nei teisė protestuoti. Ir tikrai dauguma yra įsitikinę, kad policijos reforma yra būtina.

Baideno dilema

Baltieji rūmai pritaria policijos reformos įstatymo projektui, kuriame federaliniu lygmeniu būtų uždrausta naudoti smaugimo metodus ir "areštus be beldimo" su narkotikais susijusiose bylose. Įstatymo projektas, pavadintas Džordžo Floido vardu, taip pat panaikintų policijos imunitetą, apsaugantį nuo civilinių ieškinių.

Tačiau prezidentas kol kas tik aktyviai atjaučia aukų šeimas ir "meldžiasi už nužudytuosius", o realių žingsnių per pirmuosius tris darbo mėnesius taip ir nesiėmė.

Neseniai vykusioje spaudos konferencijoje Baidenas neatsakė į klausimą apie reformą ir daugiau dėmesio skyrė šaunamųjų ginklų problemai apskritai. Nepaaiškino vadovo pozicijos ir jo atstovė spaudai Džen Psaki. Ji neatskleidė priežasties, kodėl administracija dar neišleido dekreto, draudžiančio vietos policijos nuovadose naudoti karinę amuniciją.

Praėjusią savaitę Baltieji rūmai atsisakė Baideno priešrinkiminio plano sukurti policijos darbo priežiūros komisiją. Tai, pasak valdžios institucijų, nepadės. Be to, šiai idėjai pasipriešino kai kurios žmogaus teisių organizacijos ir policijos profesinės sąjungos.

Tačiau policijos pareigūnai vietose yra pavaldūs valstijos valdžiai, ir valstybė, pagal Konstituciją, neturi teisės kištis. Tiesa, Kongresas gali paveikti jų darbą mainais į federalinį finansavimą. Yra ir kita išeitis — atšaukti Donaldo Trampo memorandumą, kuris uždraudė Teisingumo departamentui bendradarbiauti su valstijų valdžios institucijomis policijos reformos klausimais. Apie tokį sprendimą praėjusią savaitę jau pareiškė generalinis prokuroras Merikas Garlandas (Merrick Garland). Tačiau ir prieš Trampą šis mechanizmas buvo naudojamas itin retai.

Baideno komanda prisimena ir praėjusių metų aplaidumą, kai vadinamasis progresyvus demokratų sparnas ragino atimti iš policijos finansavimą. Respublikonai tai panaudojo prieš demokratus centristus. Tuo pačiu metu pats Baidenas yra ne kartą pareiškęs, kad yra prieš pinigų atėmimą iš policijos.

Ir net jei vis dėlto bus suformuluoti konkretūs reformos pasiūlymai, jie dar turės būti patvirtinti Kongrese. Čia procesas greičiausiai įstrigs ilgam. Demokratai turi daugumą Atstovų rūmuose, kur jau patvirtintas Policijos teisingumo įstatymas. Padėtis Senate yra sudėtingesnė. Jis lygiomis dalimis padalintas tarp respublikonų ir demokratų, pastarieji turi lemiamą balsą dėl viceprezidentės Kamalos Haris. Tačiau įstatymui patvirtinti reikia mažiausiai 60 senatorių balsų, ir tai, kaip rodo pastarųjų metų patirtis, vargu ar pasiekiama.

Svarbius įstatymo projektus partijos "nukauna" viena kitai jau ne pirmus metus — senatoriai bet kokia pretekstu atsisako svarstyti dokumentus, kuriuos nori prastumti politiniai oponentai. Ši situacija vadinama "filibusteriu", ir tai galbūt yra vienas pagrindinių iššūkių, su kuriais susiduria Baidenas. Galų gale, kad ir kokios svarbios ir būtinos būtų demokratų iniciatyvos, be Senato sutikimo visos reformos liks popieriuje, net jei prieš tai įvyko labai didelį atgarsį sukėlęs teismo procesas.