Ekspertas: Lietuva ir Lenkija bando "apgauti viena kitą" su dujotiekiu

Abi šalys neturi daug variantų, iš kur gali būti gaunamas kuras — tai arba SGD terminalas, arba pirkimas iš Rusijos, mano ekspertas Igoris Juškovas

VILNIUS, balandžio 29 — Sputnik. Statydamos bendrą dujų perdavimo sistemą Lietuva ir Lenkija galvoja, kaip visu pajėgumu užkrauti savo SGD terminalą, tačiau kas kam tieks dujas, dar neaišku, interviu Sputnik Lietuva pasakė Finansų universiteto prie Rusijos Federacijos vyriausybės ekspertas, pagrindinis Nacionalinio energetinio saugumo fondo analitikas Igoris Juškovas.

Anksčiau buvo pranešta, kad Lietuvos ir Lenkijos transporto sistemų operatoriai ("Amber Grid" ir "Gaz-System") planuoja sujungti savo dujų perdavimo sistemas.

Jie ketina sudaryti tarpoperatorinį susitarimą dėl "Santakos" jungties, kuri sujungs Lenkijos ir Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistemas po naujo tarpvalstybinio dujotiekio statybos. Dabar vyksta rinkos konsultacijų procesas.

Juškovas pareiškė, kad Vilnius ir Varšuva bando apgauti vienas kitą, nes nėra aišku, kas kam tieks dujas.

"Susidaro įspūdis, kad jiedu susitaria tikėdamiesi galiausiai apgauti vienas kitą, nes tiek Lietuva, tiek Lenkija mano, kad dujos dujotiekiu eis pas kaimyną iš jo. Visų pirma, jie tikisi tokiu būdu užkrauti savo SGD terminalus visu pajėgumu, nes nei Lenkijoje, nei Lietuvoje, kol egzistuoja terminalai, jie niekada nebuvo pakrauti visu pajėgumu ir tapo našta. <...> Lietuva mano, kad ji pristatys į Lenkiją, Lenkija mano, kad ji pristatys į Lietuvą. Tokiu būdu joms pavyks užkrauti savo infrastruktūrą visu pajėgumu. Lieka neaišku, kas kur tieks dujas", — pareiškė jis.

Juškovas pažymėjo, kad tiek Lietuva, tiek Lenkija dujas perka iš kitų šalių, įskaitant iš Rusijos. Tuo pačiu metu jis mano, kad, greičiausiai, pastatytas dujotiekis stovės tuščias, kaip ir dauguma panašių projektų Europos Sąjungoje.

GIPL dujotiekis

Planuojama, kad Lietuvos ir Lenkijos dujotiekio (GIPL) statyba bus baigta iki 2021 metų pabaigos. Tai susies Baltijos šalių ir Suomijos dujų rinkas su ES sistema.

Bendros investicijos į šį projektą siekia apie 500 milijonų eurų, o Europos Sąjunga finansuoja iki 60 procentų.

GIPL tiltas per metus Baltijos šalių kryptimi galės gabenti iki 27 teravatvalandžių dujų, o Lenkijos kryptimi — iki 21 teravatvalandės per metus. Taip pat planuojama, kad Baltijos šalių dujų rinkos taps bendros Europos Sąjungos dujų rinkos dalimi.

Anksčiau interviu Sputnik Lietuva Nacionalinės energetikos instituto generalinio direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Frolovas teigė, kad dujotiekio tiesimas nesiekia jokių ekonominių tikslų. Pasak eksperto, Lenkija gali pasinaudoti tokio projekto įgyvendinimu. Tačiau politinė Vilniaus valia neturi jokio ryšio su Lietuvos vartotojų interesais.