Vakarai kuria sveikatos apsaugos totalitarizmą

"Kas yra visuomenės sveikata?" —  klausia mūsų vienas iš žurnalo "The American Conservative" autorių ir paaiškina: atsakymų į klausimą gali būti daug, įskaitant ir nelabai malonius

Reikalas tas, kad aršūs idėjiniai susirėmimai šiuo klausimu vyksta jau kelerius metus, o to priežastis viena: revoliucija. Apie tai neseniai kalbėjo Vladimiras Putinas savo pranešime Federalinei asamblėjai. O būtent: "Pasaulio sveikatos apsauga yra ties tikros revoliucijos riba. Mes negalime jos peržengti". Ir toliau: "Epidemija daugeriopai paspartino telemedicinos, dirbtinio intelekto, naujų metodų diegimą diagnostikoje, operacijose, reabilitacijoje, vaistų gamyboje. Ir mūsų užduotis — tokias technologijas pritaikyti mūsų šalies piliečių tarnavimui. Ir mūsų užduotis yra tokias technologijas pritaikyti mūsų šalies piliečiams. Būtent naujoje technologinėje bazėje turime sukurti visą sveikatos apsaugos sistemą".

Pažymima, kad kalba eina apie technologijas.

Tačiau vis stiprėjantys ginčai aplink mediciną yra susiję su kai kuo kitu: visuomenės sveikatos ideologija. Kas apskritai suprantama. Revoliucijos — sprogstamos ir itin nemalonios. Būtent todėl, kad revoliucionieriai visada lieja beprotiškas idėjas, įskaitant tas, kurios vakar buvo laikomos žmogėdriškomis, tačiau dabar jas galima iškelti, rašo Dmitrijus Kosyrevas RIA Novosti medžiagoje.

Ir štai vėl citata iš Rusijos prezidento pranešimo: "Noriu pabrėžti: sveikatos apsauga daugelyje pirmaujančių šalių — mes tai gerai žinome, tiesą sakant jie patys apie tai kalba — nesugebėjo taip efektyviai, kaip mes tai padarėme Rusijoje, atremti epidemijos iššūkių". Kodėl nesugebėjo — juk akivaizdu, kad esmė ne medicinos technologijos, o kaip tik idėjos?

Vandenskyra idėjų kovoje slypi klausime, kiek sveikata yra privatus žmogaus reikalas. Medicinos verslas (šiandien turbūt didžiausias verslas pagal pinigų apyvartą) nuolat per savo ideologus bando peržengti šią vandenskyrą ir paaiškinti, kad sveikata — kolektyvinis dalykas, visi yra atsakingi už visus. Galiausiai atsiranda idėjų įvairovė. Galima įvardyti bent vieną: antsvorio turintys žmonės gresia visuomenės sveikatai net dėl ​​savo išvaizdos, dėl paties egzistavimo fakto. Akivaizdu, kad už šios minties slypi galinga "sveikos gyvensenos" industrija su savo Napoleono planais dėl privalomo ir prievartinio sveikatinimo ir visų liekninimo. Bet ne visi tai mato.

Šia tema Amerikos leidinys, su kuriuo pradėjome pokalbį, pasisako taip: visuomenės sveikatoje "tai, kas vieša turėtų būti privataus papildinys, vienas turėtų laikyti kitą įtampoje, bet ne praryti. Praėjusių metų nepaprastos padėties visuomenės sveikatos apsaugos priemonės sumažino privatųjį asmenį iki totalitarinio visuomenės sveikatos režimo nustatyto dydžio... Užuot skatinusios žmones rinktis sveikatos naudai, sveikatos priežiūros institucijos skubino piliečių virsmą pavaldiniais".

Tai yra, pakartosime, su medicinos technologijomis JAV viskas buvo gerai, blogas buvo medicinos prasmės supratimas. Tuo pačiu metu JK kilo skandalas — dėl "The Telegraph" publikacijų, perspausdintų daugelio kitų leidinių. Ir ten viskas apie tą patį: ką galima ir ko negalima daryti vardan žmogaus sveikatos.

Reikalas tas, kad į viešąją erdvę nutekėjo Didžiosios Britanijos vyriausybės dokumentai apie tai, kaip ji prieš britų visuomenę naudojo masinės baimės sukėlimo technologijas. Išleistuose dokumentuose — 46 Nacionalinės sveikatos tarnybos psichologų laiškas, kuriame išreikštas pasipiktinimas, kaip jų kolegos vyriausybėje "naudoja baimę ir gėdą kaip elgesio keitimo įrankius", norėdami priversti piliečius paklusti precedento neturinčioms visuomenės sveikatos priemonėms.

Ypač ryški šios istorijos dalis — tai, kaip Didžiosios Britanijos vyriausybės vadovaujama "kovidinė" taryba nusprendė "pakelti grėsmės lygį", kurį tie patys psichologai įteigia gyventojams. Tai tas pats, kaip katile padidinti garo slėgį.

Ir galima sakyti, kiek reikia, kad "stengėmės dėl gyvybių išgelbėjimo" — rezultatas išėjo, švelniai tariant, nemalonus. Nes žmonėms nepatinka, kai jų baimės lygis yra pakeliamas ir jie yra verčiami ką nors daryti ar nedaryti. Ir jei anksčiau manyta, kad antivakseriai — maža bepročių sekta, tai ką galvoti dabar, kai apklausos duomenys atkeliavo iš šalių — Vakarų civilizacijos lopšių, pagal kuriuos, kai kur 50, kai kur 60 procentų gyventojų nenori skiepytis? Tai, žinoma, medicinos verslo katastrofa, nepasitikėjimo juo votumas, bet visų pirma visos visuomenės katastrofa. Be kita ko, sukelta revoliucinės idėjos apie privalomą sveikatą.

Beje, šios idėjos atsirado ne šiandien. Buvo tokia valstybė — Trečiasis Reichas, kuriame "sveikas gyvenimo būdas" buvo ne tik kultas, bet ir viena iš palaikančių nacių ideologijos struktūrų: apie tai kalbama, pavyzdžiui, šioje knygoje ir daugelyje kitų.

Hitleris, žinoma, kalbėjo ne apie pasaulio sveikatą, bet apie fiziškai tobulos vokiečių tautos kūrimą. Idėjinis visos struktūros raktas buvo tvirtinimas, kad pats asmuo — tai yra jo kūnas, jo sveikata — priklauso ne žmogui, o tik visai tautai. Kam — ir taip aišku, istorija mums tai parodė. Tiesa, tai buvo idėja, kuri kilo ne iš medicinos kaip verslo, bet iš karo ir pasaulio dominavimo lūkesčių. Bet koks iš esmės yra skirtumas?

Galų gale, iš tiesų kalbama apie tą patį dalyką, kurį šiandieninis Amerikos konservatoriaus straipsnis atspindi gana abstrakčiai: kad visuomenės sveikata — tai asmeninės ir bendros pusiausvyros balansas, ir kai tik šis asmuo nori sutrikdyti pusiausvyrą, kyla labai didelių bėdų.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.