Į Amžinąjį miestą su amžina rusofobija. Užsienio reikalų ministras metėsi į Vakarus

Lietuva pradėjo dar vieną didžiulę ataką diplomatiniame Rytų partnerystės fronte. Prezidentas išvyko į Moldovą, Seimo pirmininkė lankėsi Ukrainos sostinėje, o užsienio reikalų ministras po Užkaukazės turo išvyko į Italiją

Šiandien aršiausi rusofobai Europoje yra posovietinio bloko šalys. Būtent jos drumsčia vandenį kadaise buvusiose tyliose Europos pelkėse. Ir nors po ES šalių užsienio reikalų ministrų susitikimo Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Žozepas Borelis pareiškė, kad "visos ES šalys sutinka, kad nereikia toliau didinti įtampos su Rusija", nederėtų savęs apgaudinėti.

Europos Sąjungos vakarai ir rytai

Taip, susivienijusioje Europoje vis dar stiprios "vakariečių" pozicijos, kurios savo autoritetu nuramina siautėjančius "tabakius". Visoje Europos šeimoje vis dar yra blaiviai mąstančių žmonių.

Tačiau jėgų pusiausvyra tarp Europos Sąjungos "vakariečių" ir "rytiečių" gali pasikeisti, jei į ES bus priimtos dar trys šalys, o gal ir daugiau iš buvusios TSRS ir Varšuvos pakto bloko. Būtent to siekia Baltijos šalys, su Lietuva ir Lenkija priešaky.

Jie jau spėjo pritraukti Čekiją, Bulgariją, Rumuniją į užkietėjusių rusofobų lagerį. Ir jei Ukrainą, Moldovą ir Užkaukazę bus galima įtraukti į Europos Sąjungą ir NATO, ES antirusiškas frontas ryžtingai sustiprės.

"Šio vizito tikslas — parodyti solidarumą ir paramą Moldovos europinės integracijos siekiams", – prieš išvykdamas į Kišiniovą sakė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.

Primename, kad po Didžiosios Britanijos pasitraukimo ES liko 27 valstybės. Ir visi sprendimai Europos Sąjungoje priimami tik "vieningai". Tai reiškia, kad bet kuri, net ir neturtingiausia, šalis gali blokuoti vieno ar kito sprendimo priėmimą, kurį patvirtino likusios 26 ES narės.

Tai jau padarė ta pati Lenkija ir Vengrija tvirtindamos septynerių metų biudžetą. Dabar Lietuva pradeda demonstruoti savo ambicijas. Būtent Lietuvos politikai ėmėsi atsakingos misijos — prastumti Rytų partnerystės šalis į Europos Sąjungą.

"Pagrindinis (vizito — Sputnik) tikslas yra parodyti savo paramą Ukrainai. <...> Mes esame aktyvūs, esame ta šalis, kuri nuolat rodo paramą Ukrainai. Puikiai suvokiame, kokia yra jautri situacija dabar. Manau, kad vizitas šiuo laiku yra ypač svarbus", — sakė Lietuvos Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen išvykdama į Kijevą.

Avelės pavirto "tabakiais"

2004 metais įstojsios į Europos Sąjungą Baltijos šalys elgėsi kaip varganos avelės. Atseit, duokite vargšams maisto. Šiandien jie virto žiauriais ir arogantiškais "tabakiais", kurie net bando diktuoti savo valią turtingoms Senojo pasaulio šalims.

Taigi, Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis susitikime su kolega iš Italijos Luidžiu di Majumi (Luigi di Maio) pakvietė oficialią Romą paremti antirusišką Rytų partnerystę. "

"Mes esame suinteresuoti didesniu Italijos įsitraukimu, sprendžiant klausimus, susijusius su Rytų kaimynyste, tačiau tuo pačiu esame pasiruošę spręsti problemas, su kuriomis susiduria Pietų Europos šalys — migracija, saugumo užtikrinimas Viduržemio jūros regione ir kitos", — sakė Landsbergis.

Neaišku, kaip didžiulei 60 milijonų gyventojų turinčiai Italijai gali padėti nepilnų trijų milijonų Lietuva. Bet įkišti rusofobišką nosį į gerus Maskvos ir Romos santykius — taip, gali. Juk būtent Italija, anot Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo, Maskva pasitiki labiau nei visa Europos Sąjunga.

Todėl nenuostabu, kad po ekskursijos po Užkaukazę (Gruzija, Armėnija, Azerbaidžanas) Gabrielius Landsbergis išvyko į Romą. Ir, vadovaudamasis "Europos solidarumo" principais, Italijos užsienio reikalų ministras turėjo diplomatiškai pritarti savo kolegai lietuviui.

Lietuvos vyriausybei palanki žiniasklaida pateikė šį pritarimą už gryną pinigą. Jie įkvėpimo pagauti išpranašavo didžiojo Vytauto Landsbergio vainikuoto anūko sėkmę tarptautinėje arenoje.

Na, kuo ne būsimasis Lietuvos prezidentas?

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.