"Klaipėdos nafta" išgyvena "sunkų laikotarpį" netekusi baltarusiškų naftos produktų

Taip pat bendrovė pastaruoju metu susiduria su tebesitęsiančia COVID-19 pandemijos įtaka visam naftos segmentui

VILNIUS, gegužės 14 — Sputnik. Energetikos ministras Dainius Kreivys lankėsi AB "Klaipėdos nafta" (KN) valdomuose terminaluose Klaipėdoje — jūriniame naftos ir jos produktų terminale bei suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) paskirstymo stotyje — terminale. Apie tai pranešė Energetikos ministerijos spaudos tarnyba.

Vizito metu ministrui pristatyta šių terminalų veikla, taip pat vykdomi infrastruktūros ir aplinkosaugos investicijų projektai, aptartos verslo aktualijos.

Susitikimo metu KN generalinis direktorius Darius Šilenskis pristatė KN infrastruktūros svarbą užtikrinant konkurencingą naftos produktų (kuro) kainą Lietuvos vartotojams, taip pat SGD paskirstymo stoties infrastruktūrą, kuri itin svarbi siekiant tvaraus perėjimo prie klimatui neutralios ekonomikos visame regione. Taip pat pristatyta nauja ir vystoma infrastruktūra, skirta mažinti KN terminalų veiklos emisijas, ir toliau diversifikuojant KN naftos terminalų veiklą, siekiant didinti atsparumą rinkos bei politiniams iššūkiams.

Ministerija priminė, kad bendrovė susiduria su tebesitęsiančia COVID-19 pandemijos įtaka visam naftos segmentui, taip pat su Baltarusiškų naftos produktų netektim, dėl politinių priežasčių iš Baltijos šalių uostų baltarusiškus naftos produktus nukreipus į Rusijos uostus.

"Šiuo sudėtingu laikotarpiu KN svarbu susitelkti ir atrasti sprendimus, transformuojant savo veiklas, jas pritaikant naujai verslo aplinkai, bei atliepiant poreikį tvaresnei veiklai ateityje. Bendrovė deda maksimalias pastangas ieškant alternatyvų ir naujų esamos infrastruktūros išnaudojimo galimybių. Geri to pavyzdžiai yra reikšmingas atsinaujinančio kuro rūšių krovos didėjimas KN terminaluose pastaruoju metu, plečiamas paslaugų spektras, apimantis ne tik anksčiau įprastą tipinių naftos produktų krovą, dėmesys veikloje atsirandančių emisijų mažinimui, energijos naudojimo efektyvinimui", — sakė Kreivys.

Pasak ministro, SGD paskirstymo stotis — terminalas, kurio sukuriamomis galimybėmis šiuo metu puikiai naudojasi Lenkijos PGNiG, – yra neabejotinai svarbus pereinamuoju laikotarpiu. Jis pažymėjo, kad terminalas leidžia tiek pramonei, tiek krovinių ir jūrinio transporto sektoriams išnaudoti gamtinių dujų, kaip mažiausiai taršaus iškastinio kuro privalumus – iki tol, kol vandenilis ar kita švari kuro rūšis taps tiek ekonomiškai, tiek technologiškai prieinama alternatyva.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka praėjusių metų rugpjūtį paskelbė apie galimą prekybos srautų perorientavimą iš Baltijos šalių uostų. Rugsėjį Rusijos ir Baltarusijos ministrų pirmininkų derybose buvo aptartas naftos srautų perkėlimas iš Lietuvos į Rusijos uostus, ypač į Ust Lugą.

Rusija ir Baltarusija vasario 19 dieną pasirašė tarpvyriausybinį susitarimą dėl Baltarusijos naftos produktų perkrovimo eksportui per Rusijos Federacijos jūrų uostus. Šiame dokumente numatyta, kad Baltarusijos įmonės 2021–2023 metais Rusijos jūrų uostuose perkraus daugiau nei 9,8 mln. tonų krovinių.

Politikos analitikas Aleksandras Nosovičius interviu Sputnik Lietuva teigė, kad Lietuva dabar nepriklauso ne tik nuo Baltarusijos naftos produktų, bet ir nuo Baltarusijos pinigų, kuriuos davė šis tranzitas. Jo nuomone, jei Vilnius tęs šią politiką, jis taip pat praras Baltarusijos kalio trąšų ir kitų produktų, perkraunamų per Klaipėdos uostą, tranzitą.

Klaipėdos SGD terminalas

Lietuva SGD terminalą pastatė 2014 metais. Valdžia šį žingsnį pateisino noru atsikratyti Rusijos "Gazprom" "monopolijos".

Tačiau terminalas respublikai kainuoja brangiai: "Klaipėdos nafta" už nuomą Norvegijai kasmet sumoka 60 milijonų eurų. Dažniausiai Lietuva SGD gauna iš Norvegijos ir Rusijos, yra gana retų tiekimų iš JAV.

Pernai spalį Lietuvos energetikos ministerija turėjo parengti įstatymo projektą, kurio tikslas — sumažinti suskystintų gamtinių dujų (SGD) tiekimo į Klaipėdos terminalą kainą.