Lietuvos fintech įmonė įtariama sukčiavusi su "Wirecard"

Tyrimo duomenimis, daugiau nei trečdalį trūkstamų pinigų gavo pabėgęs "Wirecard" finansų direktorius Janas Marsalekas

VILNIUS, gegužės 18 — Sputnik. Lietuvos mokėjimo bendrovės "Finolita Unio" atžvilgiu pradėtas tyrimas dėl "Wirecard" bylos, praneša "Financial Times".

Lietuvos mokėjimo bendrovė "Finolita Unio" įtariama padedanti žlugusiam Vokietijos startuoliui "Wirecard", kurio komanda 2020 metų vasarą "prarado" 1,9 mlrd. eurų.

Miuncheno prokuratūra įtaria, kad prieš bankrotą buvo išimta šimtai milijonų eurų. Remiantis dokumentais, su kuriais susipažino "Financial Times", dalį šių pinigų galėjo apdoroti fintech iš Lietuvos pavadinimu "Finolita Unio". Pasak šaltinių, susipažinusių su tyrimo eiga, Miuncheno prokuratūra atidžiai tiria šį klausimą ir palaiko ryšius su Lietuvos valdžia.

Prokuratūra įtaria, kad dalis 100 mln. eurų paskolos, kurią 2020 metų kovą "Wirecard" suteikė "Finolita Unio" savininko dukterinei įmonei, buvo nukreipta buvusiam "Wirecard" operacijų direktoriui Janui Marsalekui, kurio ieško Interpolas.

"Finolitos" vykdomasis direktorius Danas Oliskevičius "Financial Times" pranešė, kad bendrovė pasidalijo informacija apie "klientus ir jų atitinkamus mokėjimus" su Lietuvos banku ir teisėsaugos institucijomis. Dėl to, kad tyrimas tebevyksta, jis atsisakė komentuoti daugiau.

Šis incidentas meta šešėlį į grandiozinius Lietuvos užmojus tapti finansinių technologijų centru, pažymi laikraštis.

"Finolita Unio" 2019 metų vasarį gavo centrinio banko licenciją atlikti "mokėjimo operacijas", taip pat leisti, platinti ir padengti elektroninius pinigus. Pagal centrinio banko tinklalapį, pažymi "Financial Times", licencija galiojo beveik metus po to, kai pastebėtas sukčiavimas su "Wirecard" ir nebuvo imtasi jokių veiksmų prieš kreditorių.

"Finolitą", įkurtą 2013 metais, 2017 metais įsigijo Singapūre įsikūrusi mokėjimų bendrovė "Senjo Group". Lietuvos bendrovė save vadina "universaliu sprendimu" prekybininkams, ieškantiems tarptautinės bankininkystės paslaugų, ir teigia, kad klientai, įskaitant "didelės rizikos klientus", tokius kaip azartinių lošimų bendrovės, gali "prisijungti prie mūsų bet kada ir bet kur".

"Finolitos" motininė įmonė — "Senjo" — taip pat valdė "Senjo Payments Asia", vieną iš "Wirecard" užsakomųjų paslaugų partnerių Azijoje. Popieriuje užsakomųjų paslaugų teikimo operacijos regione sudarė pusę grupės pajamų ir visą jos pelną. Didžioji dalis "Wirecard" operacijų Azijoje per pastaruosius metus buvo atskleista kaip fikcija.

Singapūro policija praėjusiais metais pranešė pradėjusi baudžiamąjį tyrimą "Senjo" atžvilgiu. Iki 2020 metų pirmojo ketvirčio "Senjo" ir jos dukterinės įmonės iš "Wirecard" pasiskolino maždaug 350 mln. eurų, įskaitant 100 mln. eurų paskolą dukterinei įmonei "Ocap" kovo pabaigoje.

Šie 100 milijonų eurų, anot "Financial Times", buvo pervesti į "Finolita Unio" sąskaitą. Po to 35 milijonai eurų iš šių pinigų buvo pervesti Marsalekui, jis juos panaudojo iš dalies sumokėdamas savo skolą "Wirecard" generalinio direktoriaus Markuso Brauno biurui. O Braunas, savo ruožtu, panaudojo šiuos pinigus, kad padengtų 35 milijonų eurų skolą "Wirecard Bank", iš kurio jis pasiskolino 2020 metų pradžioje.

Likusių 65 milijonų eurų buvimo vieta nežinoma.

"Ocap" paskelbė, kad yra nemoki, gruodžio mėnesį. Brauno advokatas, kuris neigia bet kokius neteisėtus veiksmus, "Financial Times" pareiškė, kad "nieko nežino" apie šį reikalą. Marsaleko advokatas atsisakė komentuoti.

Prokuratūra taip pat tikrina 1,15 milijono eurų išmokas iš "Wirecard" "Finolita Unio" naudai pagal sąskaitas, kurios, jų manymu, yra įtartinos.

2019 m. viduryje "Wirecard" užsakė "Finolita" projektą dėl "prekybos atsiskaitymų platformos sukūrimo". Remiantis "Financial Times" gautais el. laiškais, "Wirecard" sutiko mokėti 1 000 eurų už darbo valandą, galiausiai buvo apmokėta daugiau nei 1 000 valandų. "Wirecard" suderinimo grupės darbuotojas apibūdino "Finolita Unio" sutartį kaip "labai keistą", pažymėdamas, kad paslaugos nebuvo tinkamu būdu aprašytos ir kad valandos įkainis buvo neįtikėtinai didelis. Nepaisant to, "Wirecard" atliko tris šešiaženklius mokėjimus "Finolitos" adresu.

Oliskevičius sakė, kad platformos kūrimo kaina siekė 660 eurų per valandą, neįskaitant kai kurių išlaidų, tokių kaip nuoma ir įranga, nes norint dirbti su tokia didele įmone kaip "Wirecard", reikėjo "didelio masto sistemų ir procesų".

Kaip rašo "Financial Times", buvęs "Wirecard" vadybininkas iš Dubajaus, kuris yra policijos areštinėje, prokurorams pranešė, kad Lietuvos fintech neteikė jokių paslaugų mainais į pinigus.

Oliskevičius tai ginčija. Jis "Financial Times" pareiškė, kad platforma yra "paruošta naudoti ir toliau veikia ir šiandien", tačiau šiuo metu niekas jos nenaudoja, nes "Finolita Unio" neturi klientų, kuriems "reikalingas toks mastas".

Remiantis metinėmis ataskaitomis, "Finolita", kurios pajamos 2018 m. siekė tik 4 700 eurų, paskelbė, kad 2019 m. metiniai pardavimai siekė 830 tūkst. eurų, o 2020 m. — milijoną eurų. Pasak Oliskevičiaus, "Finolita Unio" yra "paskutiniame etape", kai save parduoda naujiems investuotojams, kurie perėjo Centrinio banko patikrą.