Lavrovas palygino Baltijos šalių ir JAV pozicijas su kiemo chuliganų elgesiu

Baltijos šalių trejetas yra rusofobiškos mažumos lyderis NATO ir Europos Sąjungoje, mano Rusijos užsienio reikalų ministras

VILNIUS, gegužės 21 — Sputnik. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas papasakojo, kodėl antirusiška pozicija, kurios laikosi Baltijos šalys ir JAV, jam primena kiemo chuliganų elgesį.

Lavrovas, kalbėdamas maratone "Naujos žinios", priminė, kad kai NATO plėtėsi įtraukdama naujas nares — Baltijos šalis, besiribojančis su Rusija, Maskva paklausė, kokiu tikslu taip daroma.

"Mums buvo pasakyta: na, baltai turi tokių fobijų, po jūsų okupacijos ir apskritai jie buvo engiami — kas ir kaip juos engė? Jei visi išlaikė savo kalbas, pramonė Baltijos šalyse sovietmečiu išaugo kelis kartus, apskritai nesvarbu, jie įttraukė jas į NATO ir mums pasakė: "Jūs tik nesijaudinkite, jų fobijos palengva išnyks ir prie jūsų sienų bus ramu", — Lavrovo žodžius cituoja RIA Novosti.

Lavrovas pridūrė, kad dabar Baltijos šalys — rusofobiškos mažumos lyderės ir jos nuolat reikalauja naujų sankcijų Rusijai, tikėdamosi gauti JAV apsaugą.

"Aš turiu kitokį pavyzdį. Kieme, kai augau, tikriausiai ir dabar, aš jau seniai buvau kieme, išeidavo berniukai — vieni didesni, kiti mažesni, ir buvo didžiausias chuliganas. Jis sėdėjo, lukšteno saulėgrąžų sėklas, rūkė cigaretę. O aplink jį kiti — kaip prielipos žuvys šalia ryklio. Ir štai jie pribėgdavo prie naujoko: "Duok dešimt kapeikų", ir kai jiems būdavo atsakoma neigiamai, tada jau išeidavo gaujos vadeiva, tarsi jau užtikrindamas savo teritorijos suverenitetą", — pažymėjo jis.

Tuo pačiu metu ministras pareiškė, jog nesutinka su teiginiu, jog Rusija viską atleidžia, nes šis laikotarpis jau seniai praėjo.

"O kur gopnikai? Ar jie tikrai dingo? Jie lieka, tai yra gyvenimo dalis, jie visada bus, man atrodo. Pagrindinis mūsų tikslas — ne taikumas ir ne susitarimas, o svarbiausia — užtikrinti šalies ir jos piliečių interesus. O sutartis — tai priemonė, ir ji gali būti tik lygiavertiška", — pareiškė ministras.

Kartu jis pabrėžė, kad Rusija visada pasisako už taiką, tačiau niekam nežadėjo "atsukti kitą skruostą".

Vakarų ir Rusijos santykiai pablogėjo po įvykių Ukrainoje ir Krymo susivienijimo su Rusija. Be to, Vašingtonas ne kartą kaltino Maskvą kišimusi į prezidento rinkimus ir kibernetinėmis atakomis. Tai paskatino daugybę antirusiškų sankcijų, po kurių Kremlius ėmėsi atsakomųjų priemonių. Taip pat kilo keli diplomatiniai skandalai, dėl kurių misijų darbuotojai buvo išsiųsti. Rusijos ir JAV ambasadoriai grįžo atitinkamai į Maskvą ir Vašingtoną konsultacijoms.

Daugelis ekspertų mano, kad Vakarų šalys naudojasi "Rusijos grėsmės" isterija kaip priedanga įgyvendinant savo pačių planus, visų pirma ginklų ir NATO kontingentų sutelkimui prie Rusijos sienų.

Rusijos vadovybė ne kartą pabrėžė, kad Maskva nesiruošia nieko pulti ir kad Vakarų karinio bloko šalys naudojasi kalbomis apie "galimą Rusijos agresiją" ir kelia antirusišką isteriją.