"Antrarūšiai žmonės". Kam rūpi Estijos rusifikacija

Pandemijos metu rusakalbiai Estijos gyventojai dar labiau jautėsi antrarūšiais žmonėmis

VILNIUS, gegužės 22— Sputnik. Tačiau dėl demografijos tautinės mažumos yra vis svarbesnės rinkimų procese. Dešiniąja partija laikyta partija EKRE jau ėmėsi ne estų balsavimo kampanijos. Nacionalistai net į savo gretas priėmė vietinio "Nemirtingojo pulko" koordinatorių. Apie naujas Baltijos šalių politikos tendencijas — Antono Lisycino RIA Novosti medžiagoje.

Vyriausybės Integracijos fondo (anksčiau vadinto ne Estijos integracijos fondu) vadovė Irene Käosaar pripažino, kad sienų uždarymas pablogino etninių mažumų padėtį.

"Gerais laikais skirtumas tarp rusų ir estų skaičiaus darbo rinkoje mažėja. Tyrimo duomenimis, ne estai gauna 85 procentus vidutinio estų darbo užmokesčio. Blogais laikais šis skirtumas didėja", — sakė ji.

Pablogėjo ne tik ekonominiai rodikliai, bet ir mažumų nuotaikos. Tyrimo "Integracijos stebėjimas 2020" duomenimis, palyginti su 2016 metais, dabar dvigubai daugiau ne estų jaučiasi nereikalingi respublikoje (buvo 16 proc., dabar 32), ne titulinės tautos žmonės vis dažniau jaučiasi kaip antrarūšiai (šis skaičius išaugo nuo 21 iki 38 procentų).

Penktadalis apklaustųjų visiškai nelaiko savęs Estijos visuomenės dalimi, 70 procentų netiki, kad jie gali turėti įtakos respublikos plėtrai. Tačiau yra ir teigiamų pokyčių: išaugo tolerancija kitakalbių kaimynų atžvilgiu. Taigi, 44 proc. estų neturi nieko prieš rusakalbius (2010 metais jų buvo tik 23 proc.).

Konservatyvios partijos "Tėvynė" pirmininkas Heliras-Valdoras Seederis pasipiktino įsakymu dėl karinio dalinio, dislokuoto netoli Bronzinio kareivio. 2007 metais, perkėlus paminklą Raudonosios armijos kariui, Taline kilo riaušės. Matyt, todėl šauktiniams gegužės 9 dieną rekomenduota grįžti į kareivines su civiliais drabužiais, kad būtų išvengta provokacijų.

Kariškiai paaiškino, kad nori išvengti neteisingo situacijos aiškinimo, kai uniformuoti žmonės eina pro šventei susirinkusius vietinius gyventojus. Tai sukėlė Heliro-Valdoro Seederio pasipiktinimą.

"Estijos gynybos pajėgos neturi bijoti ir gėdytis uniformos, — tvirtino Seederis. — Mūsų istorijoje gegužės 9-oji yra sunki diena, kai tūkstančiai žmonių Estijos Respublikos teritorijoje iš esmės švenčia Estijos okupaciją. Vien šis reiškinys yra labai netinkamas ir liūdnas".

Jam nepatiko ir tai, kad gyventojai gatvėmis vaikšto su Georgijaus juostelėmis: Seederis pabrėžė, kad "mūsų, kaip Estijos valstybės, užduotis yra perduoti rusakalbiams gyventojams, kad Antrojo pasaulinio karo atveju tai buvo ne didžiulė mūsų pergalė, o tragiškas pralaimėjimas, kurį pavertėme nepriklausomybe tik 1991 metais".

Pergalės diena, oranžinės ir juodos spalvos juostelės bei paminklai Raudonosios armijos kariams ir karininkams sukėlė ir kitų Estijos politikų pasipiktinimą. Hennas Põlluaasas, buvęs Seimo pirmininkas, nacionalinis parlamento, EKRE partijos narys Hennas Põlluaasas apibūdino situaciją kaip neįtikėtiną, kai "kariuomenės vadovybė, o tikriausiai ir vyriausybės nariai bijo, kad rusai švenčia Sovietų Sąjungos pergalę ir Estijos Respublikos sunaikinimą prie bronzinio okupanto paminklo".

Anksčiau jis taip pat sakė, kad gegužės 9-oji yra "pusės Europos okupacijos, kruvinų ir žiaurių represijų, trėmimų, areštų pradžios" data. Tačiau 2021 metais pasikeitė ir EKRE retorika, ir politika. "Nemirtingojo pulko" akcijos Narvoje organizatorė Larisa Olenina papildė nacionalistų gretas.

"Aš įstoju į EKRE frakciją, nes noriu miesto taryboje paremti tuos gerus konservatyvius principus, kuriais remiantis buvo kuriamas darbas", — aiškino ji.

Be to, vienam iš EKRE lyderių Martui Helmei nerūpi, kokias šventes švenčia partijos nariai, jei jie turi bendrą programą. EKRE frakcija su daugiausia rusų Narvos miesto taryboje buvo sukurta dar kovo mėnesį. Iniciatyvos ėmėsi vietos gyventojai — Dmitrijus Gusevas ir Aleksandras Andrejevas.

Jiems atėjus reikėjo paaiškinti, kodėl jie stoja į partiją, kurios nariai užsipuola Estijos rusus. Interviu žiniasklaidai jie pasakojo, kaip gerai Martas Helmė moka rusų kalbą. Pašnekovas taip pat prisiminė Urmą Reitelmanną, kuris Estijos rusus pavadino "parazitiniais Tibliais" (įžeidžiama rusų pravardė Estijoje — Sputnik), ir Martą Kallasą, kuris rašė apie "privažiavusius sovietinio mentaliteto padugnes, kurių gausu".

2017 metais Gusevas pabrėžė, kad rusofobija yra nepriimtina, ir paminėjo Estijos prezidentės Kersti Kaljulaid kalbą, kuri, jo žodžiais tariant, "sukėlė didžiulį rusakalbių gyventojų pasipiktinimą".

Tada valstybės vadovė paskelbė, kad kiekvienas pilietis yra įpareigotas "išleisti savo vaiką į mokyklą, kur mokoma estų kalba". Naujieji partijos nariai taip pat pasisakė už bendradarbiavimą su Rusija, nurodydami lyderio autoritetą. Kaip interviu sakė Martas Helmė: "Rusija yra mūsų likimas. Labai kvaila nebendradarbiauti su kaimynu, kuris gali pakelti ekonomiką į aukštesnį lygį".

Pykina nuo TSRS

Po Sovietų Sąjungos žlugimo vakarykštė Estijos TSR piliečiais pripažino tik tuos, kurių protėviai gyveno jos teritorijoje 1940 m. — įstojimo į TSRS metu. Norėdami natūralizuotis, turite išlaikyti egzaminus, įskaitant kalbos.

Šis sprendimas beveik trečdalį gyventojų paliko be politinių teisių, o pirmasis parlamentas gavo monoetninę sudėtį — jame sėdėjo vien estai. Taigi, Estijos politikams buvo prasminga sutelkti dėmesį tik į tuos, kurie balsavo. Bet nepiliečių skaičius Baltijos šalyje pamažu mažėjo dėl natūralizacijos ir emigracijos.

Nuo 2016 metų asmenų be pilietybės (su atimta pilietybe) vaikai automatiškai gauna visas teises. Prieš pat įsigaliojus atitinkamam įstatymui, statistikai užfiksuota, kad jaunieji estai nėra tokie linkę tapti tėvais, kaip jų rusakalbiai bendraamžiai.

2015 metais šis santykis atrodė taip: 40 prieš 49 tūkstančiui moterų.

Rusijos politologas Aleksandras Nosovičius paaiškina, kad dėmesio sutelkimas į TSRS, Rusijos ir rusų temą visada egzistavo Baltijos šalyse.

"Dabar yra krizės paūmėjimas. Priežastys ir pasekmės yra paprastos: nėra pinigų — jūs turite jų gauti, kad gautumėte — turite paprašyti, kad galėtumėte paprašyti — dar kartą paaiškinti Vakaruose padidėjusią Baltijos šalių vertę susidūrus su tariamai iš Rusijos kylančia grėsme".

Nosovičius taip pat mano, kad Estijos politika netaps rusifikuota net ir tada, kai teisingais laikomi konservatoriai pradės flirtuoti su Rusijos elektoratu.

"Rusams EKRE yra partija, kuri vis dažniau kalba ne apie nacionalizmą, bet apie protestą, — sako jis. — Tai klasikinė Europos populistų sąjunga, kuri savo sėkmę kuria kurstydama protestus. Ir nesvarbu, kad, pavyzdžiui, neseniai vykusi EKRE akcija buvo už socialinės izoliacijos ir karantino priemonių panaikinimą".

Didėjanti Estijos rusų simpatija Konservatorių liaudies partijai politologui buvo netikėta: "Ne estai pareiškė atmetantys veidmainišką Estijos oficialumą, kai iš Vakarų nukopijuota tolerancijos ir politinio korektiškumo retorika puikiai egzistuoja kartu su etniniu nacionalizmu ir rusų diskriminacija etninių mažumų atžvilgiu. Už tiesioginį įžeidimą, žodžio "tibla" vartojimą, autoriui nieko nebus. Centristinė partija, anksčiau pritraukusi rusakalbių piliečių balsus, tapo pagrindine Estijos politinės sistemos dalimi.

Nosovičius mano, kad rusakalbių rinkėjų augimas sukels tik nacionalistinio kurso griežtinimą.

"Kuo mažiau vadinamosios titulinės etninės grupės atstovų, tuo griežtesnė priverstinė asimiliacija. Taip, Estijoje, kaip ir Latvijoje, rusai yra mažuma, tačiau už jų yra 140 milijonų gyventojų turinti šalis, didžiulis rusakalbis kosmosas, kultūra, prasiskverbianti pro sienas. Šia prasme Rusija ir rusai yra didžiulė jėga, ko negalima pasakyti apie Baltijos valstybes. Todėl Estijoje pasirodžius vis daugiau rusų, turinčių pilietybės pasus, bus bandomas priverstinis suestinimas", — apibendrina jis.