Tyrimas: dauguma gyventojų investicijoms galėtų nesunkiai skirti iki 50 eurų per mėnesį

VILNIUS, gegužės 23 — Sputnik. Beveik du trečdaliai (62 proc.) Lietuvos gyventojų teigia, kad juos domintų galimybė investuoti, rašo SEB banko spaudos tarnyba.

Tyrimo duomenimis, beveik pusė neinvestuojančių gyventojų investicijoms kiekvieną mėnesį galėtų skirti iki 50 eurų visiškai nekeisdami savo įpročių. Dar 17 proc. neinvestuojančių apklaustųjų galėtų skirti iki 100 eurų.

Į nekilnojamąjį turtą, vertybinius popierius, pensijų fondus ar kitas sritis iš apklaustųjų šiuo metu yra investavę kiek daugiau negu pusė (52 proc.) Lietuvos gyventojų. Pagal šį rodiklį šalis šiek tiek lenkia Latviją (49 proc.), tačiau nusileidžia Estijai, kur investicijų turi kone 6 iš 10 gyventojų.

SEB Baltijos šalių taupymo ir investavimo srities vadovas Gediminas Milieška teigia, kad investuoti labiau ryžtasi jaunesni, didesniuose miestuose gyvenantys, aukštąjį išsilavinimą turintys Lietuvos gyventojai. Dauguma (65 proc.) reguliariai jau investuojančių Lietuvos gyventojų investicijoms skiria nuo 20 iki 100 eurų per mėnesį.

Milieška atkreipia dėmesį, kad apklaustieji linkę rinktis tris iš esmės vienodai populiarias investavimo kryptis: nekilnojamąjį turtą (18 proc.), investicinį gyvybės draudimą (17 proc.) bei trečiosios pakopos pensijų fondus (irgi 17 proc.). Į nekilnojamąjį turtą dažniausiai investuoja ir Estijos gyventojai (31 proc.), Latvijos piliečiai lėšas linkę pervesti į trečios pensijų pakopos fondus (24 proc.).

Į vertybinius popierius ir investicinių fondų vienetus investuoja palyginti mažiau Lietuvos ir Latvijos gyventojų– 14 proc. lietuvių, 8 proc. latvių. Estija šiuo požiūriu gerokai lenkia kitas dvi šalis: čia apie 30 proc. gyventojų yra investavę į akcijas, obligacijas ir investicinius fondus.

Daugiau negu pusė (51 proc.) Lietuvos respondentų investuodami tikisi užsitikrinti oresnę senatvę ir papildomai kaupti pensijai. Beveik tiek pat (49 proc.) siekia įdarbinti laisvus pinigus. Bemaž ketvirtadalis investuotojų turi tikslą gyventi iš pasyvių pajamų.

Net 58 proc. apklaustų neinvestuojančių gyventojų savo žinias įvertino žemiausiu balu. Kad žinių trūkumas yra kliūtis investuoti, pripažįsta 22 proc. respondentų.

Tačiau daugeliui apklaustųjų investuoti labiausiai kliudo ne žinių stoka. Dažniausiai gyventojai nurodė neinvestuojantys, nes neturį tam pakankamai lėšų (46 proc.), taip pat biją nuostolių (28 proc.) ar stokojantys laiko (22 proc.). Dar 16 proc. respondentų neinvestuoja, nes jiems esą per sudėtinga priimti su tuo susijusius sprendimus. Tik 1 iš 10 apklaustųjų teigė turintis blogos savo ar aplinkinių žmonių investavimo patirties.