Duokite dujų. Vokietija bijo prarasti pinigus dėl "Nord Stream-2"

Vokietijos vyriausybė gali sustabdyti "Nord Stream-2" tik atgaline tvarka keisdama įstatymus, tai yra, šios privačios įmonės gali užtikrintai laimėti teismus prieš vyriausybę. Ir tada vyriausybė turės sumokėti. Ir nemažai

Praėjusios savaitės pabaigoje Vokietijos kanclerė Angela Merkel dar kartą išreiškė federalinės vyriausybės poziciją dėl "Nord Stream-2" dujotiekio projekto: "Vokietijai labai reikia gamtinių dujų. Vokietijos valdžia palaikys dujotiekio statybą nepaisydama JAV sankcijų".

Lakoniškas ir neįprastai griežtas pareiškimas visų Rusijos ir Europos projekto priešininkų atžvilgiu – nors Frau kanclerė įvardijo tik vieną valstybę, ištikimi Europos valstybių vasalai puikiai žino, kad tai galioja ir jiems. Belieka tik išanalizuoti, iš kur šis ryžtas, kokios tiksliai yra tokios bekompromisės pozicijos priežastys.

"Nord Stream-2" ir jo pratęsimo sistema sausumoje

Pirmiausia verta prisiminti, kad "Nord Stream-2" nėra "rusiškas" projektas, kaip dažnai rašo žiniasklaida, o Rusijos ir Europos projektas. 50 procentų finansavimo skyrė penkios Europos bendrovės, remdamosi 2017 metų kovo mėnesį pasirašytu susitarimu su "Gazprom". 950 milijonų eurų – Europos bendrovių įnašas: Vokietijos kompanijos "Wintershall Dea" ir "Uniper", Prancūzijos "Engie", Austrijos koncernas "OMV" ir Anglijos ir Nyderlandų "Royal Dutch Shell".

Bet SP-2 nėra kažkoks "savaime suprantamas dalykas". Kad Rusijos dujos pasiektų Europos vartotojus, nuo Baltijos jūros pakrantės prie Vokietijos Greifsvaldo driekiasi visa sausumoje esančių dujotiekių sistema: EUGAL, "Capacity4Gas", "MEGAL" ir "MEGAL Suid", į kurias Europos bendrovių investicijos vėl siekia daugiau nei dešimt milijardų eurų.

Todėl visi, kurie vadina "Nord Stream-2" Rusijos projektu, arba nesupranta, apie ką kalba, arba sąmoningai iškraipo informaciją. Iš išvardytų dujotiekių trys eina per Vokietiją, o juos pradėjusios eksploatuoti įmonės veikė visiškai laikydamosi savo valstybės įstatymų: buvo gauti visi atitinkami leidimai, surengti visi patvirtinimai ir vieši posėdžiai.

Nepaisant to, kad pastaraisiais metais Vokietijoje atsirado daug ne visada legalių migrantų, žodis "ordnung" šioje šalyje dar neužmirštas ir vis dar gerbiamas. Iš skirtingų pusių girdimi raginimai Vokietijos vyriausybei "blokuoti "Nord Stream-2" statybą" yra raginimai pažeisti valstybės įstatymus, raginimai pakeisti įstatymus atgaline data.

Ir čia faktas, kad nė viena iš bendrovių, investavusių į bendros įmonės statybą: EUGAL, MEGAL ir MEGAL Suid – tam nepanaudojo vieno euro cento nei iš Vokietijos valstybės biudžeto, nei iš Vokietijos federalinės žemės, esančios visoje teritorijoje, kuri "paleidžia" visus šiuos dujotiekius, biudžeto.

Visa tai yra privačios įmonės, visos investicijos taip pat yra privačios. Nebaigtas "Nord Stream-2" taip pat yra jo nedirbančios žemės tęsinys, tapęs "negyvomis" milijoninėmis ir milijardinėmis investicijomis.

Vokietijos vyriausybė gali sustabdyti "Nord Stream-2" tik atgaline tvarka keisdama įstatymus, tai yra, šios privačios bendrovės gali užtikrintai laimėti bylas prieš vyriausybę teisme. Tada vyriausybė turės sumokėti ir sumokės nemažai, grąžindama investuotas investicijas, banko palūkanas ir negautą pelną – niekas nedalyvavo dujotiekio statybose iš "meilės menui". O dabar tai jau bus mokėjimai iš valstybės biudžeto, tai yra, iš Vokietijos mokesčių mokėtojų kišenės.

O čia, kuo toliau į mišką, tuo arčiau savi marškinėliai prie kūno: kitoje Vokietijos sienos pusėje gyvena "Nord Stream-2" priešininkai ir Vokietijos mokesčių mokėtojai, kurie šių metų spalį turės eiti prie balsadėžių

Šaltas 21-ųjų pavasaris

Bet kodėl Merkel pareiškimas pasirodė būtent dabar, 2021 metų gegužės 15 dieną? Atsakymas slypi didžiausio ES dujų prekybos mazgo TTF suvestinėse: gegužės 15 dieną tūkstančio kubinių metrų gamtinių dujų, skirtų pristatyti gegužės 17 dieną, kaina buvo 342 USD.

Tai yra, septyniais doleriais didesnė už sausio vidurio kainą, kai Europoje vyravo nenormalūs šalčiai, ir nieko panašaus neįvyko per visą tą laiką, per kurį buvo tvarkoma Eurostato statistika, tai yra, nuo 2021 metų tarp nesibaigiančių pokalbių apie būtinybę didinti saulės ir vėjo jėgainių statybą kiekviename ES kampelyje, ta pati Europos Sąjunga per 2020–2021 metų šildymo sezoną pasiekė dujų gavybos iš požeminių saugyklų rekordą – 66,5 mlrd. kubinių metrų.

Priežastis yra nenormaliai žema temperatūra, tankūs debesys ir silpnas vėjas. Nuo to momento, kai saulės energijos ir vėjo jėgainių dalis ES energijos balanse pradėjo augti, atsirado naujų techninių terminų. "Juodas (tamsus) štilis" – didelis debesuotumas be vėjo, tačiau 2020/2021 metų žiema apibūdinama kaip "tamsus šaltas štilis". SES ir WPP negamina elektros energijos ir minimalaus kiekio, visokios plokštės ant biurų namų stogų nespindi ir nešyla, o Europa, kaip ir bet kuri kita vieta, nemėgsta kalenti dantimis iš šalčio.

"Gazprom" savo 2021 metų biudžete nustačiusi vidutinę 170 JAV dolerių už tūkstantį kubinių metrų pardavimo kainą neatsisakė padėti europiečiams – dujų tiekimo į Europą apimtis per pirmuosius keturis 2021 metų mėnesius, palyginti su tuo pačiu praeitų metų laikotarpiu, padidėjo 30 procentų.

Kovo mėnesį buvo viltis, kad viskas pasibaigs balandžio pradžioje – "Gazprom" "įjungė dujas", temperatūra paprastai per šį laikotarpį sparčiai kilo, viskas turėjo grįžti prie vidutinės ilgalaikės normos. Tačiau 2021 metų pavasaris taip pat buvo neįprastas – po šalto sausio ir vasario atėjo šaltas kovas, o po to – balandis. Įprastai nuo pat balandžio pradžios prasidėjo dujų kaupimo PDS įrenginiuose sezonas – jų buvo suvartojama mažiau nei buvo importuota, o 2021 metų balandžio mėnesį toks perėjimas įvyko tik pačioje mėnesio pabaigoje ir net tada PDS įrenginio užpildymas pasirodė simboliškas – 0,1 procento viso paros tūrio.

Todėl iki gegužės pradžios PDS įrenginiai Vokietijoje ir Austrijoje sudarė 26 procentus visų aktyvių apimčių, Prancūzijoje ir Belgijoje mažiau nei 20 procentų ir pan.

Vašingtonas ir Pekinas – amžina draugystė

Dujų kainų kilimas pasirodė neišvengiamas ir todėl, kad lūkesčiai dėl SGD tiekimo padidėjimo taip pat nepasitvirtino: per metus, palyginti su gegužės mėnesio rodikliais, apimtys sumažėjo 18 proc. Palyginti su 2021 metų balandžio mėn. – apimčių sumažėjimas 16 proc. Tradicinė priežastis – SGD kainos Pietryčių Azijoje yra aukštesnės nei Europos rinkoje. Netradicinė – 2020 m. sausio mėn. JAV ir Kinijos pasirašyta prekybos sutartis, kurios tikslas – sumažinti abipusį eksporto ir importo balansą.

Vienas iš įsipareigojimų, kuriuos prisiėmė Kinija, yra tai, kad per ateinančius penkerius metus jos metiniai Amerikos energijos išteklių pirkimai turėtų būti 50 mlrd. USD. Tai yra stabilių pardavimų pagal vidutinės trukmės sutartis pagrindas, o ne kova dėl kainų konjunktūros dujų centruose Europoje. Kita tradicinė priežastis yra prevencinės priežiūros darbai, kuriuos Norvegijos valstybinė įmonė "Equinor" kasmet per šį laikotarpį atlieka savo telkiniuose Šiaurės jūroje.

Kitas dujotiekio į Europą tiekėjas – Alžyras – su valstybine įmone "Sonatrach" jau keletą metų tiekia tiek dujų, kiek reikia pagal vidutinės trukmės sutartis. Pagrindinis dujotiekis TAP-TANAP, per kurį Azerbaidžano dujos, kurių metinis pajėgumas siekia 10 milijardų kubinių metrų, per Turkiją tiekiamos į Pietų Europą, gali pretenduoti į "paguodos prizo" titulą, tačiau nieko daugiau – tokie kiekiai yra per maži, kad sustotų kainų kilimas.

Kijevas ar Varšuva – kas vertingesnis Berlynui?

Nuo metų pradžios "Gazprom" vykdo sutartinius pristatymus į Europą ir dar šiek tiek daugiau. Tranzito sutartyje su Ukrainos GTS operatoriumi šiuo maršrutu numatoma tiekti 40 mlrd. kubinių metrų dujų arba 109 mln. kubinių metrų per dieną.

Vasarį OGTSU aukcione pateikė dar 15 milijonų kubinių metrų tranzito pajėgumų per dieną per ketvirtį – "Gazprom" buvo patenkinta siūlomomis sąlygomis. Tačiau per panašų aukcioną, kurį balandžio mėnesį surengė OGTSU, "Gazprom" tiesiog nepasirodė: visi taip norėjo, kad sutarties sąlygos atitiktų ES trečiojo energetikos paketo reikalavimus – štai jums puiki galimybė, kad taip viskas susiklostytų.

Gegužės 17 dieną baigiasi papildomų Ukrainos dujų transportavimo sistemos tranzito pajėgumų naudojimo terminas ir netrukus sužinosime, ar "Gazprom" dalyvaus naujajame aukcione. Viena vertus, kainos yra tinkamos ("Gazprom" šiuo metu parduoda iki 80 procentų dujų, susietų su rinkos kainomis). Kita vertus, kaina gali dar labiau pakilti, todėl galima palaukti. Nieko asmeniško, tik verslas, tik griežtas dalykas, tik trečiasis energetikos paketas.

Naujas "Gazprom" devizas

Angela Merkel pasirodė esanti pirmoji didžiausia Europos politikė, galinti protingai įvertinti esamą situaciją: "Briuselio ir Amerikos tabakiai" įvarė ES į kuro aklavietę. "Gazprom" gali ir toliau griežtai vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus, o tada ES gali artėti prie kito šildymo sezono su pustuštėmis PDS patalpomis ir su astronominėmis "mėlynojo kuro" kainomis, nors Rusijos kompanijai nebus nė vienos priežasties pateikti pretenziją.

Bet "Nord Stream-2" paleidimas vienareikšmiškai "privers" "Gazprom" tiekti papildomus dujų kiekius – investicijos turėtų atsipirkti. Jei norite praleisti žiemą šiltai ir šviesiai, padėkite "Gazprom" ir jos privatiems Europos partneriams susidoroti su likusiais jūrinio dujotiekio kilometrais.

Jaučiate fantominį norą pasikalbėti su Rusija "iš jėgos pozicijos" – ruoškite roges žiemai malkoms vežiotis. Ar Vašingtonas dangsto savo spaudimą "Nord Stream-2" demagogija apie "nelaimingos Ukrainos“ gynybą?

Taigi, "Gazprom" turi sutartį su Ukrainos GTS operatoriumi iki 2024 metų pabaigos, nėra prasmės jos atsisakyti ir derėtis dėl daugiamilijoninių baudų. Tai reiškia, jog užbaigus "Nord Stream-2" reikia užtikrinti, kad ir avys būtų saugios, ir vilkai būtų sotūs, tai yra, kad PDS įrenginiai Europoje būtų pilni iki žiemos, o Ukraina gautų įmokas už tranzitą.

Šiame dujiniame pasjanse, jei kas nors lieka "išstumtas iš šios gyvenimo puotos", tai tik Lenkija. Juk ji pati praėjusių metų gegužę atsisakė pasirašyti su "Gazprom" naują ilgalaikę sutartį dėl tiekimo per "Jamal-Europe" dujotiekį – tik trečiąjį energetikos paketą, tik aukcionus dėl tranzito pajėgumų.

O už neatvykimą į aukcioną baudų neskiria. Dar kartą – užtvirtinimui. Tiekimas per "Nord Stream-2" "Gazprom" yra pelningas – tai leis greičiau atgauti investicijas. Pristatymai per Ukrainos dujų transportavimo sistemą "Gazprom" nėra labai pelningi, tačiau jie leidžia nemokėti baudų.

Tiekimas per "Jamal-Europa" į "Gazprom" gali būti pelningas – turint gerą paklausą ir geras kainas. Jei dėl kainų kilimo reikia šiek tiek sumažinti tiekimą, "Jamal-Europe" bus laikinai nereikalingas, o aukciono sistema leidžia laikinai (arba visam laikui – kaip būna) nustoti naudotis šia THL ir visiškai nemokamai, tai yra, be baudų.

Bolivaras ir Berliozas

Ar Angela Merkel supranta visą šią paprastą logiką? Be abejo. Ar jai patinka tai, kad Lenkija gali nukentėti? Taip, kiek tik širdis geidžia: Vašingtonas, jei tikėtume jo retorika, domisi tik Ukrainos tranzitu, nes jo išsaugojimas yra puikus atsakymas demagogijos dėstytojo džiaugsmui. Kijevas išliks tranzito schemoje, PDS įrenginiai Vokietijoje bus tobulai sutvarkyti laukiant "Nord Stream-2" paleidimo. Tai, kad tuo atveju, jei 2021/2022 metais bus šalta žiema ir Lenkija negaus pakankamai pinigų iš tranzito ir (arba) sušals, yra niekis, ji tiek metų siekia nepriklausomybės nuo Rusijos dujų, ir štai svajonė išsipildys.

Vašingtonui bus gerai – Ukraina dirbs ir uždirbs. Varšuvai bus gerai – atsikratys rusiškų dujų. O Vokietija turės visas PDS patalpas, ir tai taip pat gerai, nes tai naudinga vaikų žaidimo "Čiurai, aš namelyje" nugalėtojui.

Tiems, kas ne namelyje, tiems bus įvairiai, tačiau tokios, atleiskite, yra žaidimo taisyklės. Nemėgstate analogijos su ikimokyklinukų žaidimais? Na, pakartokite sakramentą "Bolivaras nepakels dviejų" – šios "laimės" formulės niekas neatšaukė.

Prieš šimtą metų Anuška išsiliejo aliejų, o 2021 metų gegužę Baltijos jūroje "Fortuna" užbaigė "Nord Stream-2" vamzdžių tiesimą per "Nord Stream-1" Baltijos jūroje – gyvenimas nestovi vietoje. Kas šį kartą bus Berliozas – pamatysime.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.