Kaip Lietuvos žiniasklaida ėmėsi tikrovės performavimo misijos

"Fake news", išvertus iš anglų kalbos, — netikros naujienos. Kitaip tariant, tai yra melaginga ar klaidinga informacija, pateikiama kaip naujiena. Dažnai tokia "naujiena" siekiama pakenkti asmens ar subjekto reputacijai

Iš to dar galima užsidirbti pinigų. Iš reklamos. Žiniasklaidos priemonės atveju.

O politikui — užsidirbti politinių dividendų. Dalyvaujant vidaus politikoje. Ar netgi geopolitikoje.

Galima užsidirbti ir viską vienu metu.

Taip žlugdant asmens, verslo ir politikos subjektą "fake news" virsta "fekalija news". O ekskrementai — pagrindiniais vidaus ir užsienio politikos elementais. Nepalikdami jokių galimybių ir šansų apdergtiesiems atsiplauti.

Ypač jeigu "fekalija news" yra konstruojamos patyrusių politechnologų. Jeigu tame dalyvauja valstybių ar net valstybių sąjungų aukščiausios institucijos ir jų vadovai.

Specialiajame Europos Parlamento komitete buvęs "Jukos" prezidentas Michailas Chodorkovskis klausytojams papasakojo apie "išorės įtaką" Europos Sąjungos demokratiniams procesams, atskiroms Bendrijos šalims. Žinoma, ir Lietuvai.

Lietuvoje naujiena buvo operatyviai ištransliuota Lietuvos žiniasklaidos.

Kažkodėl žiniasklaida nepapasakojo, kieno kvietimu ir ko ponas Chodorkovskis vyko į Europos Sąjungos būstinę. Iškvietė ant kilimėlio ar pats įsiprašė?

"Putino režimo čiuptuvai apraizgę Europos Sąjungą ir kišasi į vidinius Bendrijos, taip pat ir Lietuvos, reikalus. Taip pareiškė šiandien Europos Parlamentui (EP) kalbėjęs Kremliaus kritikas Michailas Chodorkovskis", — Lietuvos publikai perpasakojo Lietuvos žiniasklaida.

"Lietuviška kompanija "Avia Solutions Group" buvo įsivėlusi į skandalus žiniasklaidoje dėl įtariamų ryšių su Putino aplinka. Pavyzdžiui, Sergejaus Čemezovo kompanija "Rostech", taip pat Jevgenijumi Prigožinu. Šios kompanijos vadovybė atmeta kaltinimus. Šioje bendrovėje dirba buvęs užsienio ministras Vygaudas Ušackas, kurį polittechnologai dėl mums nežinomų priežasčių minėjo kaip draugišką kandidatą į Lietuvos prezidento postą", — sakė Chodorkovskis. Poną Chodorkovskį tuoj pat citavo lietuviškoji žiniasklaida.

Ta proga Lietuvos žiniasklaida priminė: "Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Darius Jauniškis yra patvirtinęs, kad žvalgyba turi informacijos, kuri kelia abejonių dėl aviacijos verslo grupės "Avia Solutions Group" veiklos ir patikimumo".

Taip pat priminė, kad Lietuvos Vyriausybė yra blokavusi kompanijos plėtrą Vilniaus oro uoste.

"Avia Solutions Group" šį vyriausybės sprendimą balandžio pabaigoje apskundė teismui, ji taip pat prašo VSD paviešinti turimą informaciją dėl abejonių kompanijos patikimumu.

Ponas Chodorkovskis lyg tarp kitko Europos Parlamento nariams užsiminė, jog pristato centro "Dosjė" žurnalistų surinktą informaciją ir duomenys "nėra skirti publikavimui be papildomos patikros".

Ponas Chodorkovskis apibūdindamas "Dosjė" pateiktą medžiagą teigė, kad tai yra žurnalistinis projektas. Kad informaciją teikia savanoriai informatoriai, o informacija yra tikrinama "pagal aplinkybes" ir negali būti patvirtinta teisme. Nes neva "informatoriai baiminasi dėl savo ir šeimos narių gyvybių". Ponas Chodorkovskis taip ir pasakė — "dėl savo ir šeimos narių gyvybių".

Tokia "dramatiška aplinkybė", pagal "fekalija news" technologus, turėtų dar labiau pagrįsti ir patvirtinti pateikiamos "medžiagos" svarbą bei patikimumą.

Pats Chodorkovskis apsidraudė — "duomenys netinkami publikuoti be papildomos patikros ir mes nepretenduojame į pilną informaciją".

Bet argi tai svarbu. "Fekalija news" į eterį jau paleista.

Buvęs Europos Sąjungos ambasadorius Rusijos Federacijoje, dabar "Avia Solutions Group" įmonės valdybos narys Vygaudas Ušackas po pasirodžiusios informacijos LRT teigė, kad tokie Chodorkovskio teiginiai jį nustebino.

"Esame iš tikrųjų nustebę ir apgailestaujame, kad iš ES tribūnos yra skelbiama nepatikrinta informacija, kurios autoriai iš anksto atsiribojo nuo atsakomybės dėl informacijos teisingumo. Tuo, manau, viskas ir pasakyta. O tai, kad vis dėlto yra tikslinio šmeižto, informacijos teroro, [kurį skleidžia] keletas pseudotyrinėtojų, man tik gaila ir gaila, kad toks atsakingas žmogus kaip Chodorkovskis pasirašo ir priima tokią teisiškai nepatikrintą informaciją", — žiniasklaidai sakė Vygaudas Ušackas.

Jis taip pat pridūrė, kad nemato prasmės komentuoti plačiau "pseudotyrėjų kaltinimų ir vykdomo informacinio teroro, nes šis šmeižtas buvo paneigtas".

"Dabar kažkokiam žurnalistiniam tyrimui, kuris buvo užsakytas Chodorkovskio, kurį atliko kažkokie neaiškūs [žmonės] ir kurie neprisiima atsakomybės už nieką, tai nematau net reikalo komentuoti. Tiesiog apgailėtinas faktas, kad iki tokio lygio nusirito informacinis karas su politiniais ar kitokiais tikslais", — sako jis.

Kol Vygaudas Ušackas stebėjosi "fekalija news", siužetas buvo plėtojamas toliau.

Į ekskrementų dalinimą politiniams oponentams įsijungė ryškus konservatorių personažai.

Kalbėdamas Europos Parlamentui, Chodorkovskis minėjo ir šnipinėjimu įtariamą Algirdą Paleckį. Chodokovskis teigė, kad Paleckis ne tik anksčiau, bet ir jau patekęs į teisėsaugos akiratį bendradarbiavo su Rusijos specialiosiomis tarnybomis.

Europarlamentarė Rasa Juknevičienė sako, kad Chodorkovskio išsakytos tezės žinomos., tačiau ponią nustebino tai, kad pirmą kartą Parlamente pateiktos konkrečios pavardės.

"Aišku, tai yra tik ledkalnio viršūnė, tai tik labiausiai matomi ir žinomi žmonės. Pavyzdžiui, jis paminėjo Latvijos europarlamentarę, kuri yra gerai žinoma ir kuri neslepia savo prorusiško požiūrio, [taip pat paminėjo] iš Prancūzijos Marianį, apie kurį žinoma, kad važinėja į Krymą. Na, ir iš Lietuvos keletą žmonių, kurie skamba kaip atvirai dirbantys,labiau ar mažiau su Rusija susijusiu verslu, kaip Ušacko atveju, arba kaip Algirdas Paleckis, kuris jau ir teisiamas už šnipinėjimą", — sakė politikė.

Po užsienio reikalų ministrų tarybos Briuselyje žiniasklaidai kalbėjęs ministras Gabrielius Landsbergis taip pat sakė, kad Rusijos įtaka Europoje yra įsiskverbusi giliai ir plačiai.

"Aišku, mes matome tik tą oficialią dalį. Yra žvalgybos darbuotojai, kuriuos mes galime bandyti kažkaip išgaudyti, bet klausimas, kiek yra verslo interesų, kurie korumpuoja politines sistemas ir kurie lygiai taip pat atstovauja Kremliaus interesus kitokiomis priemonėmis. Manau, jaučiame, kad to yra ir galbūt po truputėlį pradedame įvardinti, koks yra to gylis", — LRT sakė ministras.

"Panašu, kad ponas Chodorkovskis taip pat atskleidžia tam tikras kortas ar tam tikrą informaciją, kurią yra surinkęs, ir paviešina. Aišku, Lietuvoje reikės susipažinti ir įvertinti, ir tada toliau žiūrėti, ką su tuo daryti", — nurodė Landsbergis.

Pono Chodorkovskio kortas į Lietuvos viešumą metė Lietuvos žiniasklaida. Taigi, ponas G. Landsbergis turės "medžiagos" ir mes greitai pamatysime šio "fekalija news" proceso tęsinį.

LRT "netyčia", "atsitiktinai" gauta Michailo Chodorkovskio remiamo "Dosjė" centro ataskaita atskleidžia, kad "Kremlius aktyviai domisi Lietuvos piliečių ir įmonių ryšiais su Rusija. Ataskaitoje minimi garsūs Lietuvos politikai, kaip Ramūnas Karbauskis ar Viktoras Uspaskichas, taip pat — gerai žinomos įmonės, kaip "Hanner".

Lietuvos nacionalinis transliuotojas LRT Lietuvai praneša: "Kremlius domėjosi lietuvių investicijomis Kryme"!

LRT remiasi "Dosjė" centro surinktais dokumentais, kurie rodo, kad "2020 m. Rusijos prezidento tarpregioninių santykių ir kultūrinių ryšių su užsienio šalimis direktoratas surinko duomenis apie Rusijos ir Lietuvos ryšius. Rašoma, kad direktoratas 2017 m. rado 77 Rusijoje veikiančias Lietuvos kapitalo įmones. 2016 m. tokių įmonių buvo daugiau — 84. Taip pat surinkti duomenys apie Lietuvos piliečių valdomus žemės sklypus Kryme. Tokių žemės sklypų rasta 42".

LRT skelbia, kad dokumentas mini ir kelias lietuviško kapitalo įmones, kurios užfiksuotos Kryme. Tai — viena didžiausių Lietuvos nekilnojamojo turto vystymo bendrovių "Hanner", "Pluošto linija" ir "BT Invest".

Apie tai, kad Arvydo Avulio valdoma "Hanner" investavo į daugiabučių statybą Kryme, rašyta jau 2017 m. Pats A. Avulis LRT televizijai tuomet teigė, kad investicijos buvo padarytos dar iki Krymo referendumo.

"Mes jokios veiklos nevykdome Kryme, tiesiog mūsų yra pastatytas gyvenamas namas. Pusė namo butų yra parduota, kita pusė neparduota ir, deja kai Krymas buvo aneksuotas 2014 m., nuo tos datos pardavimai visi sustojo", — tąkart LRT televizijai sakė verslininkas."

Kad investicijos Kryme buvo padarytos dar prieš regionui sugrįžtant į Rusiją, yra sakę ir "Pluošto linijos" bei "BT Invest" atstovai.

Dėl šių įmonių Generalinė prokuratūra buvo pradėjusi tyrimą, tačiau vėliau jį nutraukė, teigdama tą patį: "Įmonės investavo dar prieš aneksiją, tad Europos Sąjungos sankcijų Rusijai nepažeidė", — pranešė tuomet žiniasklaida.

"Dosjė" centro surinkti duomenys rodo, kad Kremlius išskyrė ir kelias lietuviškas pavardes. Jas LRT taip pat ištiražuoja.

"Ramūnas Karbauskis yra [buvusių] Lietuvos parlamento valdančiųjų Valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis. Jo įkurta įmonių grupė "Agrokoncernas" dirba su Rusijos kompanija "Acron". Ramūno brolis Mindaugas Karbauskis yra Maskvos Vladimiro Majakovskio akademinio teatro meno direktorius", — teigiama ataskaitoje.

Kažkodėl į "Dosjė" nepakliuvo garsus Lietuvos režisierius Rimas Tuminas, Maskvoje dabar statantis spektaklį "Karas ir taika". Nuo 2007-ųjų Tuminas — Maskvos valstybinio akademinio Vachtangovo teatro meno vadovas ir režisierius. Ar maestro Tuminas nedomina tokių dosjė sudarytojų? Sudarytojai nevaikšto į teatrą? Domina tik karo teatras? Ir karą lydinti "fekalija news" propaganda?

"Dosjė" centro taip pat minima ir Viktoro Uspaskicho pavardė: "Iki 2013 metų jis vadovavo kelioms kompanijoms Rusijoje. Šiuo metu jo sūnus Eduardas Uspaskichas yra 7 juridinių asmenų Rybinske įkūrėjas. Šios įmonės, be kitų, užsiima viešbučių, nekilnojamojo turto verslu."

"Dosjė" tik kelios įmonės. Tai aviacijos paslaugas teikianti jau minėta "Avia Solutions Group", mėsos produktus, cukrų gaminanti "Arvi" ir žuvies produktų gamintoja "VICI".

Kodėl "tiriamoji" Lietuvos žiniasklaida nepasidomi, kieno rekomenduotas ar patartas "Dosjė" centras domisi tik šiais verslo subjektais, tik šiomis personomis? Kas šiam centrui formuoja dienotvarkę? Kas padeda informaciją "tinkamai" įrėminti?

LRT skelbia, kad bandė susisiekti su Uspaskichu ir Karbauskiu, tačiau kol kas to padaryti iki šiol vis nepavyksta. Gal nelabai ir stengiasi. Tačiau konstruoti "fake news" su fekalijų kvapeliu padaryti pavyksta. Reikia tikėtis, kad Lietuva — teisinė valstybė ir šiam informaciniam terorui bus pritaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas. Jeigu užteks ryžto apdergtiesiems ir drąsos Lietuvos teisingumui.

Klasikinė žiniasklaida informuoja. Tokia jos esminė misija. Būti visuomenės informavimo priemone.

Lietuvos žiniasklaida ėmėsi tikrovės performavimo misijos. Pagal labiau patyrusių polittechnologų konstrukcijas ir scenarijus.

Taip "news" transformavosi į "fake news". Dabar transformuojasi į "fekalija news". Laiko klausimas, kada šios produkcijos vartotojams šis kvapas taps nebepakenčiamas.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.