Landsbergis pasiūlė ES nusiųsti "signalą" Rusijai dėl Baltarusijos

Ministras mano, kad pastarieji įvykiai — "dar vienas Lukašenkos režimo bandymas bet kokiomis priemonėmis išsilaikyti valdžioje"

VILNIUS, gegužės 28 — Sputnik. Tarptautinės bendruomenės atsakas į situaciją Baltarusijoje bus signalas kitiems autoritariniams režimams, pareiškė Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, praneša URM spaudos tarnyba.

Ketvirtadienį Landsbergis dalyvavo neoficialiame ES užsienio reikalų ministrų susitikime Lisabonoje, kuriame aptariamas ES vadovų tarybos sprendimų įgyvendinimas dėl Baltarusijos, konfliktai ES Rytų kaimynystėje, ES – Afrikos santykiai, Indijos – Ramiojo vandenynų regiono strategija.

Landsbergis pažymėjo, kad ES greitai ir vieningai reagavo į avarinį "Ryanair" lėktuvo nusileidimą Minske. Tačiau dabar, jo nuomone, o dabar būtina nedelsiant įgyvendinti pirmadienį priimtus Europos vadovų sprendimus Minsko atžvilgiu.

Ministras mano, kad incidentas nėra pavienis veiksmas, o "tebesitęsiančios eskalacijos dalis" nuo praėjusių metų rugpjūčio, kai Baltarusijos lyderis Aleksandras Lukašenka laimėjo prezidento rinkimus. Landsbergis teigė, kad tai yra "dar vienas Lukašenkos režimo bandymas bet kokiomis priemonėmis išsilaikyti valdžioje, keliantis vis didesnę saugumo problemą visai ES".

"Nedelsdami svarstykime ir sutarkime dėl ekonominių sektorinių sankcijų. Svarstykime naftos produktų, finansų, energetikos, tabako sektorius", – sakė ministras.

Jis pridūrė, kad stiprus tarptautinės bendruomenės atsakas siųstų žinią ir kitiems autoritariniams režimams: "ES turi pasiųsti stiprų signalą Rusijai, kad Europa neužsimerks, vykstant Baltarusijos aneksijai".

Kalbėdamas apie Rytų partnerystės šalis, Landsbergis pažymėjo, kad jas visas stipriai paveikia konfliktai, kurie yra "politiškai įšaldyti", tačiau bet kuriuo metu gali tapti "karštais".

"Šie anklavai – įšaldytų konfliktų teritorijos - primena Kaliningrado srities situaciją: Rusija militarizavusi teritorijas visose buvusiose Sovietų Sąjungos šalyse ir gali lengvai instrumentalizuoti situaciją – per militarizaciją, pasportizaciją, borderderizaciją, ar pradėdama aktyvią operaciją. Ji nebando ir nenori spręsti įšaldytų konfliktų. Greičiau naudojasi jais, siekdama geopolitinės naudos sau, keldama grėsmę šio regiono stabilumui ir atskirų šalių norui bendradarbiauti su ES", – sakė ministras.

Baltarusijos ir Vakarų santykiai pablogėjo po to, kai Minske buvo sulaikytas tinklaraštininkas Romanas Protasevičius. Tai įvyko po to, kai iš Atėnų į Vilnių skridęs "Ryanair" lėktuvas dėl pranešimų apie sprogmenį atliko avarinį nusileidimą. Vėliau informacija apie sprogmenį nebuvo patvirtinta.

Protasevičius yra sulaikytas Baltarusijoje pagal kelis nusikalstamus straipsnius. Jis siejamas su dviem "Telegram" kanalais, kurie respublikoje pripažinti ekstremistiniais.

Tai ne pirmas kartas, kai lėktuvas priverstas nusileisti. 2013 metais Austrijoje Bolivijos prezidento Evo Moraleso lėktuvas buvo priverstas nusileisti. Ispanija, Italija, Prancūzija ir Portugalija jam uždarė oro erdvę dėl gandų, kad lėktuve gali būti buvęs CŽV agentas Edvardas Snoudenas, Jungtinėse Valstijose kaltinamas valstybės paslapčių atskleidimu. Tada JAV pareikalavo atlikti kratą lėktuve, tačiau Snoudeno lėktuve nebuvo. Bolivijos atsiprašyta už šį įvykį.