https://lt.sputniknews.com/20210603/danija-atauk-leidim-tiesti-nord-stream-2-konkurent-16744164.html
Danija atšaukė leidimą tiesti "Nord Stream-2" "konkurentą"
Danija atšaukė leidimą tiesti "Nord Stream-2" "konkurentą"
Sputnik Lietuva
Dujotiekį "Baltic Pipe" tarp Danijos ir Lenkijos planuota pradėti eksploatuoti 2022 metais 2021.06.03, Sputnik Lietuva
2021-06-03T20:46+0300
2021-06-03T20:46+0300
2021-06-03T23:36+0300
jav
dujotiekio "nord stream-2" statyba
baltic pipe
https://cdnn1.lt.sputniknews.com/img/995/53/9955326_0:0:1505:847_1920x0_80_0_0_6581f55083de803b436abdeac1a2893d.jpg
VILNIUS, birželio 3 — Sputnik. Danijos aplinkos ir maisto pramonės apeliacinė taryba atšaukė Aplinkos apsaugos agentūros išduotą leidimą tiesti dujotiekį "Baltic Pipe", rašoma karalystės transporto sistemos operatoriaus "Energinet" tinklalapyje.Šio sprendimo priežastis buvo ta, kad Jungtinių Amerikos Valstijų aplinkos apsaugos agentūra nepakankamai ištyrė laukinės gamtos apsaugą tiesiant dujotiekį. Dabar teks sustabdyti "Baltic Pipe" statybą.Savo ruožtu "Energinet" direktoriaus pavaduotojas ir statybų projektų skyriaus vedėjas Marianas Kagas (Marian Kaagh) teigė, kad toks projektas "negali nesukelti nepatogumų" dėl savo masto.Dujotiekį "Baltic Pipe" tarp Danijos ir Lenkijos planuota pradėti eksploatuoti 2022 metais. Jo pajėgumas dar neatskleidžiamas, tačiau anksčiau buvo numatyta, kad jis bus mažiausiai penki milijardai kubinių metrų per metus. Lenkijos valdžia jį reklamuoja kaip pakaitalą Rusijos ir Vokietijos projektui "Nord Stream-2", kuris nutiestas Baltijos jūros dugnu ir kurio pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų per metus.Šiam projektui aktyviai priešinasi Ukraina, Lenkija, Lietuva ir Latvija bei visų pirma JAV, kurios siekia tiekti savo suskystintas gamtines dujas Europai. 2019 metų gruodį Vašingtonas įvedė sankcijas įmonėms, dalyvaujančioms projekte, dėl to Šveicarijos "Allseas" nedelsdama nutraukė su juo susijusius darbus.Klojimas buvo atnaujintas po metų: 2020 metų gruodį "Nord Stream 2 AG", pasinaudodama "Fortuna" barža, Vokietijos vandenyse paklojo 2,6 km vamzdžių, o balandžio 27 d. prie laivo prie Danijos krantų prisijungė "Akademik Čerskij".Gegužės 20 dieną JAV valstybės sekretorius Entonis Blinkenas sakė, kad Vašingtonas atsisakė sankcijų prieš "Nord Stream 2 AG". Šį sprendimą jis paaiškino nacionaliniais interesais. Tačiau kitą dieną Amerikos valdžia paskelbė kitas ribojamąsias priemones, kurios paveikė kelias Rusijos organizacijas ir 13 laivų.
https://lt.sputniknews.com/20210603/rusijos-urm-paaikino-kaip-ivengti-traukimo--nedraugik-ali-sra-16739213.html
https://lt.sputniknews.com/20210603/kijevas-pasipra-dalyvauti-jav-ir-vokietijos-derybose-dl-nord-stream-2-16735372.html
https://lt.sputniknews.com/20210603/nord-stream-2-paskelbtas-paskutinis-mis-16724440.html
jav
Sputnik Lietuva
media@sputniknews.com
+74956456601
MIA „Rosiya Segodnya“
2021
Sputnik Lietuva
media@sputniknews.com
+74956456601
MIA „Rosiya Segodnya“
Naujienos
lt_LT
Sputnik Lietuva
media@sputniknews.com
+74956456601
MIA „Rosiya Segodnya“
Sputnik Lietuva
media@sputniknews.com
+74956456601
MIA „Rosiya Segodnya“
jav, dujotiekio "nord stream-2" statyba, baltic pipe
jav, dujotiekio "nord stream-2" statyba, baltic pipe
Danija atšaukė leidimą tiesti "Nord Stream-2" "konkurentą"
20:46 03.06.2021 (atnaujinta: 23:36 03.06.2021) Dujotiekį "Baltic Pipe" tarp Danijos ir Lenkijos planuota pradėti eksploatuoti 2022 metais
VILNIUS, birželio 3 — Sputnik. Danijos aplinkos ir maisto pramonės apeliacinė taryba atšaukė Aplinkos apsaugos agentūros išduotą leidimą tiesti dujotiekį "Baltic Pipe", rašoma karalystės transporto sistemos operatoriaus "
Energinet" tinklalapyje.
"2019 metų liepos 12 dieną Danijos aplinkos apsaugos agentūra išleido aplinkosauginį leidimą statyti "Baltic Pipe". 2021 metų gegužės 31 dieną Danijos aplinkos ir maisto pramonės apeliacinė taryba atsisakė išduoti leidimą", — sakoma pranešime.
Šio sprendimo priežastis buvo ta, kad Jungtinių Amerikos Valstijų aplinkos apsaugos agentūra nepakankamai ištyrė laukinės gamtos apsaugą tiesiant dujotiekį. Dabar teks sustabdyti "Baltic Pipe" statybą.
Savo ruožtu "Energinet" direktoriaus pavaduotojas ir statybų projektų skyriaus vedėjas Marianas Kagas (Marian Kaagh) teigė, kad toks projektas "negali nesukelti nepatogumų" dėl savo masto.
Dujotiekį "Baltic Pipe" tarp Danijos ir Lenkijos planuota pradėti eksploatuoti 2022 metais. Jo pajėgumas dar neatskleidžiamas, tačiau anksčiau buvo numatyta, kad jis bus mažiausiai penki milijardai kubinių metrų per metus. Lenkijos valdžia jį reklamuoja kaip pakaitalą Rusijos ir Vokietijos projektui "Nord Stream-2", kuris nutiestas Baltijos jūros dugnu ir kurio pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų per metus.
Šiam projektui aktyviai priešinasi Ukraina, Lenkija, Lietuva ir Latvija bei visų pirma
JAV, kurios siekia tiekti savo suskystintas gamtines dujas Europai. 2019 metų gruodį Vašingtonas įvedė sankcijas įmonėms, dalyvaujančioms projekte, dėl to Šveicarijos "Allseas" nedelsdama nutraukė su juo susijusius darbus.
Klojimas buvo atnaujintas po metų: 2020 metų gruodį "Nord Stream 2 AG", pasinaudodama "Fortuna" barža, Vokietijos vandenyse paklojo 2,6 km vamzdžių, o balandžio 27 d. prie laivo prie Danijos krantų prisijungė "Akademik Čerskij".
Gegužės 20 dieną JAV valstybės sekretorius Entonis Blinkenas sakė, kad Vašingtonas atsisakė sankcijų prieš "Nord Stream 2 AG". Šį sprendimą jis paaiškino nacionaliniais interesais. Tačiau kitą dieną Amerikos valdžia paskelbė kitas ribojamąsias priemones, kurios paveikė kelias Rusijos organizacijas ir 13 laivų.
