Nausėda siūlo sujungti administracinius teismus

Taip pat šalies vadovas pasiūlė keisti pretendentų į teisėjus atrankos procedūrą bei sudaryti galimybę solidžią teisinę patirtį viešojo administravimo srityje turintiems asmenims pretenduoti tiesiai į apygardos administracinius teismus

VILNIUS, birželio 4 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda teikia Seimui parengtas Teismų įstatymo ir su juo susijusių įstatymų pataisas.

Šalies vadovas siūlo iš esmės keisti pretendentų į teisėjus atrankos procedūrą, įsteigti vieną pirmosios instancijos administracinį teismą, kuris veiktų visoje Lietuvos teritorijoje, tobulinti bylų nagrinėjimo nuotoliniu būdu teisinį reguliavimą.

Prezidentas taip pat kviečia siekti didesnio teismų sistemos atvirumo, sudarant galimybę solidžią teisinę patirtį viešojo administravimo srityje turintiems asmenims pretenduoti tiesiai į apygardos administracinius teismus.

Keisti pretendentų į teisėjus atranką

Prezidento požiūriu, šiuo metu vykdomų pretendentų į teisėjus atrankų procedūra yra itin biurokratinė, paremta pertekliniais formaliais reikalavimais. Dėl to ši procedūra trunka ilgai, o Pretendentų į teisėjus atrankos komisijai tenka pakartotinai vertinti tuos pačius kandidatus keletą ar net keliolika kartų per metus.

Pasak Nausėdos, turi būti vykdoma nuolatinė pretendentų į apylinkės bei apygardos pakopų teismų teisėjus atranka, atsisakant atrankų į konkrečius teismus ar teismų rūmus.

Taip pat siūloma kaip perteklinio atsisakyti reikalavimo teisėjui dalyvauti atrankoje, kai jis siekia persikelti iš vieno tos pačios pakopos teismo į kitą bei iš vienų rūmų į kitus to paties teismo viduje.

Vienas teismas

Prezidentas taip pat siūlo reorganizuoti šiuo metu veikiančius apygardos administracinius teismus ir įsteigti vieną Lietuvos apygardos administracinį teismą.

Kartu siūloma pakeisti ir teritorinio teismingumo taisykles, atsisakant išimtinio tam tikrų kategorijų administracinių ginčų teismingumo Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o bylas skiriant nagrinėti tuose teismo rūmuose, kurie yra arčiausiai pareiškėjo gyvenamosios ar buveinės vietos.

Šalies vadovo požiūriu, pastarieji pakeitimai "priartintų teismą prie žmonių, besibylinėjančių su valstybės ar savivaldybių institucijomis dėl jų biurokratizmo ar neveikimo".

Įstatymų pataisomis taip pat būtų užtikrintas tolygesnis darbo krūvis, žmogiškųjų, materialinių ir informacinių resursų efektyvesnis panaudojimas bei padidintos teisėjų specializacijos galimybės Lietuvos apygardos administraciniame teisme.

Taikant atsitiktinės atrankos kriterijų visoms pirmosios instancijos administraciniame teisme gautoms byloms, būtų sustiprinta ir korupcijos prevencija.

Šalies vadovas taip pat siūlo numatyti platesnes galimybes pretenduoti eiti apygardos administracinių teismų teisėjų pareigas solidžią teisinę patirtį viešojo administravimo srityje, ypač specializuotose institucijose, pavyzdžiui, mokestinių ar administracinių ginčų komisijose, sukaupusiems asmenims, atitinkantiems bendruosius pretendentams į teisėjus keliamus reikalavimus.

Šiuo metu tokie asmenys gali pretenduoti tik į bendrosios kompetencijos apylinkės teismus. Priėmus Prezidento siūlomus pakeitimus, viešojo administravimo institucijose sukaupta patirtis ir kompetencija bus panaudota administraciniams teismams stiprinti.

Prezidentas tikisi, kad siūlomos įstatymų pataisos prisidės stiprinant visuomenės pasitikėjimą teismais ir teisėjais.

Seimui priėmus teikiamus įstatymų projektus, jų nuostatos įsigaliotų atitinkamai nuo 2022 m. sausio 1 d. (dėl pretendentų į teisėjus atrankos modelio pakeitimo, teismo posėdžių organizavimo nuotoliniu būdu ir reikalavimų asmenims, siekiantiems tapti apygardos administracinio teismo teisėjais) ir 2023 m. sausio 1 d. (dėl Lietuvos apygardos administracinio teismo įsteigimo ir su tuo susijusių klausimų).