Nuo pasakos iki valstybės simbolio: kaip lokiai gyvena Latvijos miškuose

Kiekvienais metais Latvijoje vis daugėja lokių, beje, vietinių, o ne užklydusių iš Estijos ar Rusijos; kaip elgtis susitikus su jais ir ar verta bijoti, kad netrukus jie pradės vaikščioti gatvėmis, iš ekspertų sužinojo Sputnik Latvija korespondentas

VILNIUS, birželio 9 — Sputnik. Lokys yra ne tik ypatingas, bet netgi pagrindinis latvių tautosakos žvėris. Latvių epo herojus Lačplėsis, pasak legendos, yra meškos ir moters, kurią žvėris nusitempė į savo urvą, sūnus. Vaikas gimė panašus į motiną, tik jo ausys buvo kailinės, kaip meškos. Vėliau jis tapo didvyriu, nužudė lokį ir išlaisvino motiną iš nelaisvės. Pats vardas "Lačplėsis" reiškia "lokiažudys". Šis veikėjas laikui bėgant tapo Latvijos žmonių kovos už nepriklausomybę simboliu.

Lačplėsio ordinas — Latvijos valstybinis karinis apdovanojimas. O lapkričio 11-oji yra Lačplėsio diena, tai yra didvyrių, žuvusių už Latvijos išlaisvinimą, atminimo diena.

Lokių sugrįžimas

Šiuo metu daugiausia Latvijos rudųjų lokių yra Vidžemės regione, pavyzdžiui, laukiniuose miškuose, Limbažių rajone.

Ne taip seniai socialiniuose tinkluose buvo platinami įrašai apie šernus pakraščiuose ir net Rygos centre, po to buvo briedžiai didmiesčių mikrorajonuose. Ir štai dabar atėjo eilė meškoms: jos buvo matomos, pavyzdžiui, netoli Kekavos, ir tai jau visai netoli Rygos, taip pat Saulkrastuose, tai jau sienos su Estija kryptimi. Panašūs pranešimai internete pasirodo vis dažniau. Sputnik Latvija korespondentas Jevgenijus Leškovskis sužinojo visą šiuolaikinės Latvijos meškų istoriją.

Garsiojo Kemerių nacionalinio parko, kuriame yra bene didžiausi nepaliesto miško plotai, atstovė Agnesė Balandinia papasakojo, kad, ačiū Dievui, jos parko teritorijoje meškos nepasirodo.

Savo ruožtu pagrindinis Latvijos miškų instituto tyrėjas Janis Ozolinšas papasakojo, kad pastaraisiais metais Latvijoje meškų gerokai padaugėjo. Jei anksčiau buvo nuo dešimties iki penkiolikos individų, tai dabar nuo 32 iki 60.

Šie gyvūnai šimtu procentų yra vietiniai, o ne užklydę iš Estijos ar Rusijos. Apie tai, kad šie lokiai yra vietiniai, galima spręsti iš jų DNR, kurią daugelį metų iš eilės reguliariai renka Latvijos mokslininkai. Janis Ozolinšas asmeniškai miške nesutiko meškos, o matė tik tada, kai lokiai buvo užfiksuoti kamerų. Jis mano, kad 60 meškų mažai Latvijai visai nėra didelis skaičius, nes, pavyzdžiui, Estija yra dar mažesnė, o joje gyvena daugiau nei 70 individų.

Rusiškas lokys — geras lokys

Prieš keletą metų su draugais mes nuvykome į Estiją, į Nigulos meškų rezervatą, kuris yra greta Vidžemės regiono. Draustinio direktorius, labai mandagus ir svetingas estas, stebėtinai gerai kalbėjo rusiškai. Mes gi žinojome, kad Estijai nelabai patinka viskas, kas rusiška, ir buvome labai nustebinti tokio gero požiūrio. Bet visai netekome žado, kai direktorius staiga pasakė: "Rusiškas lokys — geras lokys". Tada paaiškėjo, ką jis turėjo omenyje.

Pasirodo, Estijos teritorijoje galima sutikti, bet geriau, žinoma, nesutikti dviejų rūšių lokių. Viena — tai Estijos "čiabuviai". Ši rūšis atkeliavo iš Kaukazo dar neatmenamais laikais. O kita — "rusiški" lokiai iš Pskovo srities, kurie ramiai pereina sieną, kai jiems šauna į galvą, paskui grįžta į savo tėvynę, ir negalima suskaičiuoti šių valkatų. Taigi, "vietiniai" estų lokiai yra daug agresyvesni už svečius, o svečius netgi galima pavadinti geraširdžiais.

Pasivaikščiojimas su meška tuo pačiu taku

Svarbu žinoti, kaip elgtis miške, jei vis dėlto sutikote lokį. Kasmet Latvijoje atsiranda vis daugiau turistų, kurie teikia pirmenybę ne populiarioms stovyklavietėms ir gerai prižiūrimiems nacionalinių parkų takams, o maksimaliai laukinėms vietoms — kuo toliau nuo bet kokių gyvenviečių, vienkiemių su piktais šunimis ir nedraugiškais šeimininkais. Ir lygiai tas pačias vietas mėgsta lokiai. Janis Ozolinšas papasakojo, kaip elgtis susitikus su lokiu:

— Jei lokį matėte netoli nuo savęs, tai jokiu būdu nesiartinkite prie jo, o juo labiau nepabėkite garsiai šaukdami, pakeliui pralauždami krūmus. Lokys yra išskirtinai smalsus gyvūnas, ir jis gali bėgti paskui jus — kad tik pažiūrėtų: kas ten triukšmauja jo mėgstamame miške? Pamatėte lokį, tiesiog stovėkite vietoje arba ramiai eikite ten, kur planavote, nepriartėdami prie gyvūno.

Asmeniškai aš lokius mačiau šešis kartus, bet Rusijoje: vieną kartą — Kolos pusiasalio laukinio ežero pakrantėje, kitą kartą kalnų take Krasnojarsko krašte, trečią kartą Tuvos taigoje ir dar tris kartus Irkucko srityje ir Buriatijoje, kur bandžiau nufotografuoti lokį iš pasalos, bet nepavyko: tas nujautė šalia esantį žmogų ir spruko. Lokys visgi yra baikštus žvėris.