Baltarusijos ir NATO pratybos: Lietuva įvardijo pagrindinius dezinformacijos taikinius

Teigiama, kad tikslas buvo paveikti Lietuvos visuomenę, sumažinti piliečių lojalumą valstybei, sumažinti pasitikėjimą aukštesnėmis valstybės institucijomis ir narystės NATO svarbą

VILNIUS, birželio 12 — Sputnik. Lietuvoje karo analitikai gegužės mėnesį užfiksavo daugiau nei 300 "dezinformacijos" atvejų, pranešė Lietuvos kariuomenė.

Palyginti su balandžiu, buvo užregistruota mažiau "dezinformacijos" atvejų, tačiau, kaip teigiama ginkluotosiose pajėgose, Lietuvos politika "tebėra klaidinančios ar melagingos informacijos taikinys".

Kaip vieną pagrindinių tokių "taikinių" analitikai įvardijo Lietuvos požiūrį į Baltarusiją. Tam įtakos turėjo Vilniaus reakcija į avarinį "Ryanair" lėktuvo nusileidimą Minske ir baltarusių tinklaraštininko Romano Protasevičiaus bei jo merginos Sofijos Sapegos areštas.

Kitas "dezinformacijos taikinys", pasak Lietuvos ekspertų, buvo Lietuvos noras stiprinti bendradarbiavimą NATO politiniu lygiu, aljanso tarptautinės karinės pratybos ir sąjungininkų pajėgų buvimas Baltijos šalyse.

"Buvo skleidžiami melagingi naratyvai, kad neva NATO yra grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui, o Vidurio Europoje ir Balkanų regione surengtos karinės pratybos „Defender Europe-21“ yra vykdomos su "aiškiai išreikštu antirusišku tikslu" ir neva yra galimo NATO karo su Rusija Ukrainoje modelis", — sakoma pranešime.

Tarp pagrindinių "dezinformacijos" tikslų taip pat yra Antrojo pasaulinio karo, "sovietų okupacijos" ir Molotovo-Ribentropo pakto vertinimai.

"Lietuva kaltinta istorinių faktų "perrašymu ir klastojimu". Kremliaus naratyvais siekta iškraipyti ir sumenkinti Ribentropo-Molotovo pakto svorį bei esmę, neigti Baltijos šalių ir Lenkijos okupaciją, įtvirtinti Rusijos kaip SSRS įpėdinės indėlį į pergalę ir formuoti jos kaip taikos ir istorinės tiesos saugotojos įvaizdį, kaltinti Kremliaus režimui nepalankias valstybes nacizmo atgimimu ir nusikaltėlių šlovinimu", — teigiama pranešime.

Taip pat Lietuvos analitikai skundėsi kinų leidinio "The Global Times" straipsniu apie Lietuvos pasitraukimą iš "1 + 17" formato su Kinija.

"Tekste formuotas itin neigiamas Lietuvos įvaizdis dėl sprendimo pasitraukti iš bendradarbiavimo su Kinija formato "1+17" bei LR Seimo priimtos rezoliucijos, smerkiančios uigūrų tautos genocidą bei žmogaus teisių pažeidimus", — rašoma pranešime.

Pasak Lietuvos kariuomenės, Lietuvos narystė ES ir NATO, energetikos ir ekonomikos politika taip pat buvo "dezinformacijos taikiniai". Teigiama, kad tikslas buvo paveikti Lietuvos visuomenę, sumažinti piliečių lojalumą valstybei, pakirsti pasitikėjimą aukščiausiomis valstybės institucijomis ir narystės NATO svarbą.

"Priešiška informacija buvo skleidžiama tikslingai, norint sukelti Lietuvos piliečių nepasitenkinimą savo valstybe, skatinti nusivylimo nuotaikas, klaidinti, skaldyti ir supriešinti visuomenę", — rašoma pranešime.

Lietuvos valstybinėse institucijose dažnai pranešama apie įvairias kibernetines atakas. Dažniausiai jos priskiriamos "rusų programišiams" arba užsimenama, kad jas įvykdė "nedraugiškos šalys", nors įrodymų nerasta.

Maskva ne kartą pabrėžė, kad Vakarų partnerių kaltinimai yra nepagrįsti.

Be to, Baltijos šalių valdžia nuolat trikdo Rusijos žiniasklaidos darbą. Kaip pažymėjo Rusijos užsienio reikalų ministerija, koordinavimo ženklai yra aiškiai matomi Vilniaus, Rygos ir Talino veiksmuose, o žiniasklaidos persekiojimo atvejai Baltijos šalyse aiškiai parodo, ko praktiškai verti demagogiški šių šalių pareiškimai apie demokratijos principų ir žodžio laisvės laikymąsi.

Baltijos šalių politikai periodiškai kalba apie didėjančią "Rusijos grėsmę". Maskva ne kartą pabrėžė, kad Rusija niekada nepuls nė vienos iš NATO šalių, aljansas tiesiog naudojasi pretekstu dislokuoti daugiau technikos ir batalionų šalia Rusijos sienų. Maskva ne kartą išreiškė susirūpinimą dėl aljanso pajėgų susitelkimo Europoje.