Sputnik Lietuva apkaltinta "dezinformacija" apie elektros kainų šuolį Lietuvoje

Tuo tarpu absoliuti dauguma informacinės medžiagos svetainėje yra pagrįsta oficialių Lietuvos įstaigų svetainių duomenimis

VILNIUS, birželio 17 — Sputnik. Lietuva pasiskundė "dezinformacija" rusiškoje žiniasklaidoje apie Vilniaus poziciją dėl BelAE ir galimo elektros kainų šuolio, išėjus iš BRELL (Baltarusija, Rusija, Estija, Lietuva, Latvija) energijos žiedo. Apie tai pranešama "Debunk.eu" svetainėje.

Tyrimo duomenimis, didžiausia "dezinformacijos" banga užfiksuota gegužės 12 dieną, kai Lietuvoje buvo atliekamas gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos techninis patikrinimas, kurio metu visoje šalyje buvo įjungtos sirenos.

"Su Kremliumi siejamoje žiniasklaidoje šių pratybų proga darsyk pakartoti keletas nuolat girdimų dezinformacijos naratyvų. Pirmiausia, pratybos buvo traktuotos kaip Lietuvos valdžios siekis sukelti nerimą visuomenėje, priminti apie tariamą Astravo AE nesaugumą ir taip neva pagrįsti savo politikos nesėkmes – negebėjimo sustabdyti Astravo AE statybų, negebėjimo laikytis savo pačios priimto įstatymo nepirkti elektros energijos iš Baltarusijos bei elektros kainų išaugimo", — rašoma pranešime.

Pažymima, jog rusiškoje žiniasklaidoje kalbėta apie tai, kad daugelis branduolinę saugą užtikrinančių organizacijų bei energetikos ekspertų pripažino Astravo AE esant saugią, o eskaluodama nesaugumo mitą, vietoje produktyvaus dialogo, Lietuva demonstratyviai diskredituoja Baltarusijos įvaizdį tarptautinėje arenoje. "Debunk.eu" ekspertai šiuos teiginius vadina "dezinformacija", tačiau nepateikia jokių šios pozicijos įrodymų.

Pasak portalo analitikų, gegužę labiausiai paplito naratyvas, teigiantis, kad TATENA palaiko Baltarusiją ir patvirtina, jog elektrinė yra saugi ir tinkama eksploatuoti. Antroji pagal populiarumą – jog Lietuva kišasi į Baltarusijos vidaus reikalus, keldama Astravo AE "nesaugumo" klausimą tarptautiniu lygmeniu ir tokiu būdu gadina Baltarusijos įvaizdį užsienyje.

Kiti populiarūs naratyvai gegužę "eskalavo nesutarimus" tarp Baltijos šalių dėl BelAE bei ekonomiškai "nepagrįstą Lietuvos priešinimąsi" pigiai elektrai.

"Tiriamuoju laikotarpiu taip pat pastebėti bandymai eskaluoti jau keletą tradicinėmis tapusių temų: naujos elektros importo metodikos tarp trijų Baltijos šalių peripetijos bei atsijungimo nuo BRELL tinklo darbotvarkė", – rašoma pranešime.

"Debunk.eu" ekspertų teigimu, Rusijos žiniasklaida nepagrįstai teigia, kad skurstančios Baltijos šalys yra lūžio taške. Visų pirma pranešimas, kad trijose Baltijos šalyse elektros kainos kilo 30 proc. dėl vyriausybės neracionalaus siekio įgyvendinti "energetinę nepriklausomybę" paliekant pigų ir patikimą elektros energiją teikiantį energijos žiedą BRELL, buvo pavadinta "dezinformacija".

Iniciatyvos duomenimis, 65,1 proc. straipsnių, turinčių "melagingą ir klaidinantį turinį", parašyta rusų kalba, o 34,9 proc. – lietuviškai.

Didžiausia dalis straipsnių, kuriuose yra "kenkėjiškų pranešimų" apie Lietuvos poziciją Baltarusijos AE, buvo paskelbta portaluose sputniknews.ru, sputniknews.lt ir baltnews.lt.

Tuo tarpu didžioji dauguma informacinės medžiagos Sputnik Lietuva remiasi duomenimis iš oficialių Lietuvos įstaigų svetainių. Autoriaus medžiagoje visada pažymima, kad apžvalgininko nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

"Debunk.eu" iniciatyvą finansuoja viena didžiausių Lietuvos žiniasklaidos priemonių, kuri jau ne kartą pastebėta platinanti netikras naujienas.

Anksčiau Europos Vadovų Taryba savo Twitter'yje paskelbė vaizdo įrašą apie šį projektą. Vaizdo įraše pasakojama apie Lietuvos žurnalisto, kovojančio su "dezinformacija ir netikromis naujienomis", darbą. Tada vartotojams buvo rodoma filmuota medžiaga su laikraščių ir žurnalų pavadinimais. Tarp jų buvo ne socialiniai-politiniai leidiniai, o leidiniai su receptais ir sporto laikraščiai.

2016 metų lapkričio mėnesį Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, kurioje nurodė, kad reikia pasipriešinti Rusijos žiniasklaidai, o Sputnik ir RT yra pagrindinės "grėsmės" dokumente. Nemažai Vakarų politikų, įskaitant Amerikos senatorius ir Kongreso narius, taip pat Prancūzijos prezidentas, apkaltino Sputnik ir RT kišimąsi į rinkimus JAV ir Prancūzijoje, tačiau nepateikė jokių įrodymų. Rusijos valdžios atstovai teigė, kad tokie pareiškimai yra nepagrįsti.

Opozicija Rusijos žiniasklaidai ypač aktyvi Baltijos šalyse. Visų pirma Lietuva reguliariai ragina uždaryti Rusijos televizijos kanalus, nes jie pateikia požiūrį, kuris skiriasi nuo "vienintelio teisingo".

BelAE statyba

Vilnius nuo pat pradžių kritikavo Baltarusiją dėl elektrinės statybos, priekaištaudamas jai dėl "nesaugumo", nepaisant to, kad objektas perėjo visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų susijusių institucijų patikrinimus. Daugelis ekspertų patvirtino elektrinės saugumą.

Ilgą laiką Lietuvai nepavykdavo įtikinti kaimynines Baltijos šalis atsisakyti elektros energijos iš BelAE. Rugpjūčio pabaigoje Ryga paskelbė, kad nustos prekiauti elektra su Minsku, jei BelAE pradės veikti, tačiau tuo pat metu Latvija gali tęsti prekybą elektra su trečiosiomis šalimis, naudodama ryšį tarp Latvijos ir Rusijos.

Kovo mėnesį Lietuvos energetikos ministerija paragino Baltijos šalis rasti bendrą sprendimą, kuris užkirstų kelią Baltarusijos AE elektros patekimui į rinką. Rasti bendrus sprendimus siekiama iki 2021 metų I pusmečio pabaigos.

Anksčiau Baltarusijos energetikos ministerija pareiškė, kad vietoj produktyvaus dialogo Lietuva ir toliau "išpučia BelAE grėsmę Europai" ir sąmoningai tarptautinėse platformose propaguoja prieš Baltarusiją nukreiptą retoriką.