Daug žadanti pradžia: kaip pasikeis pasaulio politika po Putino ir Baideno susitikimo

Ženevoje įvyko Rusijos ir JAV prezidentų susitikimas. Abu lyderiai buvo patenkinti rezultatais. Bet ar derybos tapo žingsniu link valstybių suartėjimo ir sankcijų palengvinimo?

Kaip dviejų lyderių pokalbis paveiks Rusijos santykius su Europa?

Rezultatai ateičiai

Ženevoje vykęs Vladimiro Putino ir Džo Baideno pokalbis nesukėlė revoliucinių abiejų šalių santykių pokyčių, tačiau suteikė galimybę pradėti visavertį dialogą. Šiuo požiūriu sutinka ekspertai, dalyvavę diskusijoje dėl aukščiausiojo lygio susitikimo rezultatų tarptautinio daugialypės terpės spaudos centro MIA "Rossija segodnia" vietoje.

Svarbus dviejų prezidentų susitikimo rezultatas buvo bendro pareiškimo, patvirtinančio Rusijos ir JAV įsipareigojimą vykdyti strateginę ginklų kontrolę, pasirašymas, sakė Rusijos tarptautinių reikalų tarybos (RIAC) generalinis direktorius Andrejus Kortunovas.

"Nors START-III sutartis buvo pratęsta penkeriems metams", — sako jis.

"Taip pat svarbus JAV susitarimas įtraukti kibernetinio saugumo klausimą į abipusių konsultacijų temą. Anksčiau Amerika į tokią idėją reagavo neigiamai, pirmenybę teikdama Maskvai dėl įsilaužėlių atakų be įrodymų", — priduria ekspertas.

Tam tikro optimizmo įkvepia sprendimas dėl abipusio ambasadorių sugrįžimo į Maskvą ir Vašingtoną, tęsia Andrejus Kortunovas.

Kartu jis pažymi, kad to nepakanka norint atkurti visaverčius diplomatinius santykius.

"Ambasadoriai yra "generolai", tačiau visi generolai privalo turėti "armiją". Tai reiškia, kad vis dėlto būtina visiškai atkurti ambasadų darbą, grąžinti diplomatus ir konsulines tarnybas", — pabrėžia ekspertas.

Rusijos ir Amerikos santykiuose susikaupė daugybė problemų, kurios neišnyks jau po pirmo susitikimo, sako Valerijus Garbuzovas, Rusijos mokslų akademijos JAV ir Kanados instituto direktorius.

"Aukščiausiojo lygio susitikimas turėtų padėti pradėti konsultacijas ir derybas. Jei bus suformuotos darbo grupės, jei prasidės susitikimai ir visa tai papildys telefonines derybas ar tiesioginius valstybių vadovų susitikimus, dialogas bus atnaujintas. Rezultatą pamatysime artimiausiomis savaitėmis", — prognozuoja jis.

Nesekti Trampo keliu

Ženevos viršūnių susitikimas nevalingai lyginamas su Vladimiro Putino ir Donaldo Trampo susitikimu, kuris įvyko Helsinkyje 2018 metų liepą — beveik prieš trejus metus, pažymi Valerijus Garbuzovas.

"Visi taip pat turėjo daug lūkesčių iš derybų su Trampu. Kai kurie šį susitikimą netgi pavadino istoriniu. Pokalbis buvo malonus, visi šypsojosi. Galop viskas "nutekėjo į smėlį". Nenorėčiau, kad ateityje apie Ženevos viršūnių susitikimą kalbėtume taip pat", — sako ekspertas.

Tuo tarpu gana greitai surengtas susitikimas su Vladimiru Putinu kalba Baideno naudai, dėmesį atkreipia Andrejus Kortunovas. Ankstesniam JAV prezidentui Trampui prireikė pusantrų metų, kad surengtų savo pirmąsias ir paskutines derybas su Rusijos vadovu.

Dar vienas reikšmingas skirtumas slypi Baideno ir Trampo administracijų santykių tarp Rusijos ir Amerikos suvokime, priduria Valerijus Garbuzovas.

"Dabartinė Baltųjų rūmų vadovybė kalba apie vadinamąjį "naują" požiūrį į Rusiją — pasirinktą bendradarbiavimą. Tai labai geras pranašumas. Ginklų kontrolė ir strateginio saugumo klausimai gali tapti būsimo bendradarbiavimo šerdimi. Ateityje darbotvarkę reikia plėsti. Abiejų šalių deklaracija po susitikimo yra daug žadanti pradžia", — sakė jis.

Europa, sankcijos ir Ukraina

"Net nedidelis "atšilimas" santykiuose tarp JAV ir Rusijos neišvengiamai susilpnins antirusišką Vašingtono Europos sąjungininkų retoriką, todėl teigiamas viršūnių susitikimo rezultatas naudingas Maskvai geopolitiniu aspektu", — įsitikinęs Valerijus Garbuzovas.

"Dabar bendradarbiavimo su Rusija Briuselyje šalininkams bus šiek tiek lengviau, nes ES visada vienaip ar kitaip atsigręžia į Vašingtoną. Jie atsižvelgia į Amerikos poziciją Rusijos atžvilgiu. Manau, kad mūsų kolegoms iš Vokietijos, Italijos ir Prancūzijos bus lengviau pateikti naujas iniciatyvas, siūlyti naujus bendravimo su Maskva formatus, nei kad buvo prieš susitikimą Ženevoje", — sutinka Andrejus Kortunovas.

Vakarų sankcijų Rusijai klausimu nebus jokių pokyčių, mano RTRT programos direktorius, MGIMO docentas Ivanas Timofejevas.

"Artimiausiu metu jokios JAV sankcijos nebus panaikintos. Tam nėra jokių išankstinių sąlygų. JAV įstatymuose yra užfiksuota nemažai sankcijų. Baidenas gali jas tik pristabdyti, kaip atsitiko su "Nord Stram-2", bet ne atšaukti. Nemanau, kad sankcijos bus švelninamos. Tačiau neturėtume tikėtis ir naujų drakoniškų priemonių", — pažymi jis.

Tačiau abiejų šalių vadovams vis dar nepavyko pasiekti tarpusavio supratimo kai kuriais svarbiais klausimais, sako Andrejus Kortunovas. Jis nurodo Ukrainą tarp tokių probleminių temų.

Šalių nuomonė čia labai skiriasi — dar negalima tikėtis pozicijų vieningumo.

"Abu prezidentai palietė šią temą, tačiau dėl nieko nesutarė. Yra bendras supratimas, kad reikia laikytis Minsko susitarimų. Problema ta, kad jų laikymąsi Rusija ir JAV aiškina visiškai skirtingai. Formuluotė buvo pakartota, tačiau kiekviena iš jų liko ta pati. Buvo iškelta Ukrainos tema, tačiau pažanga šiuo klausimu nebuvo padaryta", — apibendrina Ivanas Timofejevas.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.