Mokslininkai įvardijo dar vieną lėtinio streso pavojų

Mokslininkai mano, kad jų atradimas padės sumažinti Alzheimerio ligos išsivystymo riziką

VILNIUS, birželio 26 — Sputnik. Australijos mokslininkų nuomone, lėtinis stresas gali prisidėti prie Alzheimerio ligos vystymosi. Autoriai nustatė pagrindinius genetinius stresorius, turinčius įtakos neurodegeneracijai. Rezultatai paskelbti žurnale "Biological Reviews".

Lėtinis psichosocialinis stresas vis dažniau nurodomas kaip viena iš Alzheimerio ligos priežasčių. Australijos mokslininkai, vadovaujami David'o Groth'o iš Kurtino universiteto Medicinos inovacijų instituto, ištyrė aplinkos ir genetinius veiksnius, galinčius paveikti pagumburio-hipofizio-antinksčių ašį (HPA ašį) — pagrindinę neuroendokrininę sistemą, reguliuojančią daugelį organizmo procesų, įskaitant virškinimą, imuninę sistemą, nuotaiką ir emocijas, seksualumą, energijos kaupimą ir naudojimą bei valdo reakcijas į stresą.

Pagumburio-hipofizės sistema lemia liaukų, hormonų ir smegenų dalių sąveiką. Stresuojant ji reguliuoja gliukokortikoido hormono kortizolio, kurį gamina antinksčių žievė, gamybą. Alzheimerio liga sergantiems pacientams dažnai būna sutrikusi sistemos veikla ir dėl to padidėjęs kortizolio kiekis.

Pasak autorių, genetiniai stresoriai HPA ašyje ir kitus kelius gali paveikti smegenų imuninės sistemos funkcionavimą. Kai sutrikimai yra reguliarūs, pavyzdžiui, lėtinio streso atveju, tai padidina demencijos riziką ir prisideda prie Alzheimerio ligos vystymosi.

"Mes žinome, kad lėtinis stresas veikia daugelį biologinių organizmo kelių. Yra glaudus ryšys tarp lėtinio streso padarinių ir kelių, turinčių įtakos organizmo reakcijai į tokį stresą. Genetinės variacijos šiuose keliuose gali paveikti smegenų imuninės sistemos elgesį ir sukelti disfunkcinį atsaką. Smegenyse tai sukelia lėtinius normalių smegenų procesų sutrikimus, padidina vėlesnės neurodegeneracijos ir galiausiai demencijos riziką", — pranešime spaudai sakė David'as Groth'as.

Tyrėjai aprašė mechanizmus, kuriais genetiniai lėtinio streso veiksniai veikia HPA ašį, sukeldami uždegimą smegenyse — pagrindinę neurodegeneracijos priežastį. Mokslininkų teigimu, genetiniai veiksniai keičia smegenų ląstelių ir mikroglijų imuninį atsaką, kuris prisideda prie neurotoksinės aplinkos atsiradimo.

Mokslininkai mano, kad jų atradimas padės parengti naujas gliukokortikoidų vartojimo stresui valdyti rekomendacijas, pagrįstas individualiomis pacientų savybėmis, kurias lemia genetinių ir aplinkos veiksnių derinys, o tai galiausiai padės sumažinti Alzheimerio ligos išsivystymo riziką.