Vengrijos keliu? Nausėda sudavė smūgį šalies įvaizdžiui ES dėl pozicijos LGBT klausimu

Gitaną Nausėdą persekioja LGBT tema. Jo pareiškimas Briuselyje gali turėti pasekmių tiek jam, tiek Lietuvai

Pastaruoju metu Nausėdos pozicija seksualinių mažumų klausimu sukuria jam politinių problemų. Kritikos kiekis jo atžvilgiu ypač padidėjo po to, kai jo patarėjas Povilas Mačiulis išėjo pasikalbėti su tradicinės šeimos šalininkais, kurie susirinko prie Prezidentūros. Svarbiu dialogo momentu tapo Mačiulio pareiškimas: "Jūs, turbūt, puikiai žinote, kad ir prezidentą iš Europos Vadovų Tarybos (EVT) kai kurie politikai bando išstumti", — ir šiuos žodžius žmonės palydėjo šūksniais "gėda" bei "neleisim".

Tai reiškia, kad prezidentas remia tautą ir už tai tikisi jos paramos savo priešpriešoje su konservatoriais. Pastarieji, reaguodami į minėtą Prezidentūros ėjimą, metė į kovą lojalią pilietinę visuomenę. Politologo Tomo Janeliūno, kuris apkaltino Nausėdą antivalstybinės veiklos ("šeimos maršo" atstovų) rėmimu, atveju dar galima sakyti, kad tai jo asmeninė nuomonė.

Tačiau "Laisvės TV" internetinės televizijos, kurią įkūrė žinomas prezidento kritikas Andrius Tapinas, atsisakymas priimti iš Nausėdos rankų apdovanojimą už Laisvės kelio organizavimą, nes, anot jo, Prezidentūra bendrauja su nusikaltėliais ir tapo toksiška vieta, yra daugiau negu akivaizdus politinio karo tarp prezidento ir konservatorių aštrėjimo ženklas.

Tokiu būdu, LGBT klausimas tapo svarbiu Lietuvos vidinės politikos instrumentu. Tačiau įdomiausia tai, kad dabar jis persikėlė į tarptautinę areną, kas gali reikšmingai paveikti šalies įvaizdį Europoje. Nuvykęs į EVT susitikimą Briuselyje, Nausėda ne tik atsisakė pasirašyti ES lyderių laišką, kuriuo reiškiama parama LGBT bendruomenei ir kurį pasirašė 17 ES šalių vadovai (tarp jų latviai ir estai), bet ir pareiškė: "Niekas negali nurodinėti mums arba teikti direktyvų, kaip turėtume išspręsti šį klausimą".

Tuo pat metu kiek anksčiau Lietuvos užsienio reikalų viceministras Arnoldas Pranckevičius pasirašė 13 ES šalių laišką, kuriuo reiškiamas "rimtas susirūpinimas" dėl Vengrijoje priimto įstatymo prieš LGBT propagandą. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigė, kad tai padaryta jo iniciatyva, o po Nausėdos žingsnio jis pasakė: "Tai yra svarbūs vertybiniai klausimai, juose matome skirtingus požiūrius. Aš neįsivaizduoju, kaip galima suderinti tokias pozicijas Lietuvoje".

Kaip visa tai vertinti? Svarbūs keli momentai.

Pirma, jau ginčai Lietuvoje dėl to, kas turi atstovauti jai Briuselyje — prezidentas ar premjeras — sudavė smūgį šalies įvaizdžiui ES. Dabar vėl nenuoseklumas, perkeliant vidinius nesutarimus į tarptautinę areną. Nerimta, ir pirmiausia dėl to kalti konservatoriai, kurių užsienio reikalų ministras (jau nekalbant apie Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininką) bando vykdyti savo užsienio politiką ir parodyti, kad prezidentas yra antraeilė figūra.

Antra, Nausėda savo atsisakymu pasirašyti laišką ir labai griežtu nacionalistiniu pareiškimu faktiškai pastatė Lietuvą į vieną eilę su Vengrija ir Lenkija. O, pavyzdžiui, apie Vengriją Nyderlandų premjeras Markas Rutte pasakė: "Mano požiūriu, Vengrijai nebėra vietos ES". Atitinkamai, kyla klausimas — kokias pasekmes Lietuvai gali turėti jos prezidento pozicija?

Jos gali būti reikšmingos. ES valstybės (jau nekalbant apie JAV, kur seksualinių mažumų teisės irgi yra didelis prioritetas) gali pradėti žiūrėti į Lietuvą kaip į probleminį, "antieuropietišką" partnerį. O tai gali apsunkinti jos užsienio ir ekonominės politikos tikslų realizavimą Briuselyje.

Kita vertus, minėta Nausėdos pozicija verta pagarbos. Jis galėjo atsisakyti pasirašyti laišką, bet padaryti tai švelniau — tačiau jis padarė labai principingą pareiškimą. Dabar jo oponentai šalies viduje gali pradėti sakyti, kad jis daro iš Lietuvos Vengriją ir kad tai komplikuoja šalies politiką Europos Sąjungoje, kas dar kartą įrodo, kad ne jis turi atstovauti Lietuvai EVT. Bet didesnė dalis visuomenės turėtų įvertinti jo poelgį teigiamai.

Apibendrinant galima teigti, kad LGBT klausimas netikėtai tapo Nausėdai savotišku Rubikonu, kuris parodė, kad prezidentas turi politinį stuburą, ir padėjo jam apibrėžti savo vietą Lietuvos politinėje sistemoje. Taip, ta vieta yra probleminė dėl priešpriešos su konservatoriais. Bet tai geriau, negu bandyti būti geru visiems, nes tai neįmanoma. Taip pat Nausėdos pozicija LGBT atveju yra probleminė dėl "negražaus" Lietuvos įvaizdžio Europoje, bet tai geriau negu išduoti tautos vertybes vardan pamirštančios krikščioniškas šaknis Europos Sąjungos, kurios ateitis yra miglota.

Dabar Nausėda vėl bus kaltinamas antivalstybine veikla. Greitai gali būti išvadintas "Kremliaus agentu". Bet tai jis ir Lietuvos žmonės turėtų vertinti kaip geriausią teisingo kurso įvertinimą, nes tokie kaltinimai Lietuvoje yra paskutinis oponentų "argumentas", įrodantis jų bejėgišką pyktį. Ne veltui sakoma: "Jupiteri, tu pyksti, vadinasi, esi neteisus".

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.