Šimonytė kartu su Estijos premjere susitarė koordinuoti šalių pozicijas ES ir NATO

Pažymima, kad liepos 1–2 dienomis premjerė su oficialiu vizitu lankėsi Estijoje. Tai yra pirmasis jos vizitas šioje šalyje

VILNIUS, liepos 2 — Sputnik. Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė pirmą kartą su oficialiu vizitu lankosi Estijoje, praneša Vyriausybės spaudos tarnyba.

Kartu su Estijos ministre pirmininke Kaja Kallas Šimonytė aptarė dvišalių santykių ir ekonominio bendradarbiavimo stiprinimo galimybes, abiejų šalių pozicijų koordinavimą prieš svarbiausius ES ir NATO susitikimus. Be to, aptarta parama Rytų partnerystės šalims, saugumo situacija regione, Baltarusijos režimo dirbtinai skatinama nelegali migracija, nesaugios Astravo AE klausimas.

"Esame pasirengę ir toliau glaudžiai koordinuoti savo pozicijas ES ir NATO, palaikyti vieni kitus tarptautinėse organizacijose. Labai džiaugiamės sėkmingu Estijos pirmininkavimu Jungtinių Tautų Saugumo tarybai šių metų birželį", — sakė Vyriausybės vadovė.

Politikės taip pat aptarė koronaviruso pandemijos valdymą ir strateginių transporto ir energetikos projektų įgyvendinimą.

"Tikiuosi, kad mūsų šalių Vyriausybės toliau skirs prioritetinį dėmesį elektros tinklų sinchronizacijos su Europos tinklais bei Rail Baltica projektams. Transporto jungtys tarp Baltijos šalių turi atitikti šio amžiaus poreikius. Šiuos strateginius projektus turime užbaigti laiku ir padaryti juos sėkmės istorija Europos lygiu", — teigė ji.

Susitikime aptartas dar glaudesnis šalių bendradarbiavimas geopolitinių iššūkių fone. Lietuvos premjerė pabrėžė, kad "Baltarusijos režimas kelia pavojų ir savo piliečiams, ir visai ES".

"Tiek civilinio orlaivio užgrobimas, tiek dirbtinai skatinama nelegali migracija kelia pavojų Europos Sąjungai ir visai tarptautinei bendruomenei", — pabrėžė Šimonytė.

Premjerė padėkojo Estijai už reiškiamą solidarumą ir paramą, rengiantis atsiųsti pasienio pareigūnus, kurie padėtų saugoti ES bendrą sieną su Baltarusija tuo pačiu akcentuodama būtinas bendras pastangas, jog Astravo AE pagaminta elektra nepatektų į ES.

Šiame premjerių susitikime aptartos ir "grėsmės", kylančios dėl "agresyvios Rusijos" politikos.

"Tikiuosi, kad nekartosime savo klaidų, skubėdami rengti aukšto lygio susitikimą su Kremliumi, kol šis nekeičia savo agresyvios politikos", — sakė premjerė.

Taip pat susitikime Šimonytė akcentavo paramos ES Rytų partnerystės šalims svarbą.

"Narystė ES padėjo mūsų šalims transformuotis ir kurti sėkmės istoriją. Todėl labai svarbu suteikti europinę perspektyvą ir papildomą motyvaciją Ukrainai, Sakartvelui, Moldovai", — sakė ministrė pirmininkė.

Lietuvos ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė vizito Estijoje metu

© Photo : Facebook / Vyriausybė

Antrąją vizito Estijoje dieną, penktadienį, dar numatytas premjerės susitikimas su Estijos parlamento vadovu, eskpremjeru Juriu Ratu.

Birželio viduryje Šimonytė pirmą kartą lankėsi su oficialiu vizitu Latvijoje, kur taip pat buvo skiriamas dėmesys Baltarusijo situacijai bei šalių bendradarbiavimui svarbiais geopolitiniai sklausimais.

Po 2020 metų rugpjūčio 9 dieną Baltarusijoje vykusių prezidento rinkimų, kuriuose šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, kuris, VRK duomenimis, surinko 80,1 % balsų, šalyje prasidėjo masiniai opozicijos protestai.

Opozicija Tichanovskają laiko rinkimų nugalėtoja, inicijuoja tarptautinių sankcijų išplėtimą oficialiam Minskui ir naujų rinkimų rengimą. Baltarusijoje daugeliui opozicijos lyderių buvo iškeltos baudžiamosios bylos dėl raginimų užgrobti valdžią, sukurti ekstremistinę grupuotę ir sąmokslo užgrobti valstybės valdžią nekonstituciniu būdu.

Vakarų šalys nuolat skelbia apie "Rusijos grėsmę", nors Maskva ne kartą pabrėžė, kad nieko neketina pulti. Baltijos šalys, tarp jų ir Lietuva skelbia apie "Rusijos agresiją", todėl už dideles sumas aktyviai sudaro gynybos sutartis su JAV bei savo teritorijose dislokuoja NATO karinius kontingentus. NATO stiprina grupuotes prie Rusijos sienų, savo veiksmus pateisindama galima "Rusijos grėsme".