Neprofesionaliai ir veidmainiškai. Ką Gitanas Nausėda atsakė Vladimirui Putinui?

Lietuvos prezidento tinklalapyje paskelbtas Gitano Nausėdos komentaras, kuris yra atsakas į Vladimiro Putino straipsnį apie Antrojo pasaulinio karo pamokas. Kaip jį vertinti?

Pastaruoju metu padaugėjo aukšto rango politikų straipsnių (turbūt todėl, kad trūksta tiesioginio dialogo, o straipsnis yra gana efektyvus būdas kreiptis į tarptautinę bendruomenę). Pavyzdžiui, savo straipsnį apie globalios tarptautinės politikos raidos tendencijas parašė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. ES diplomatijos vadovas Žozepas Borelis parašė straipsnį apie ES santykius su Rusija. Na, o Lietuvos vadovas nusprendė nepalikti be atsako Vladimiro Putino minčių apie Antrąjį pasaulinį karą ir Maskvos santykių su Europa perspektyvas.

Pažymėtina, kad Putinas faktiškai ištiesė europiečiams draugystės ranką, pasiūlydamas kurti bendrą ateitį nuo Lisabonos iki Vladivostoko. Tačiau Borelis labiau kalba apie būtinybę priešintis Rusijai, negu apie bendradarbiavimą su ja. O Nausėdos straipsnis tiesiog apverčia viską aukštyn kojomis.

Prasideda jis nuo istorinių vertinimų. Jie Rusijos ir Lietuvos atveju yra skirtingi. Dėl jų galima ginčytis, bet vis tiek tai jau praeitis. Žinoma, yra posakis, kad be praeities nebūna ateities, bet užstrigti praeityje irgi ne pats geriausias dalykas. Geriau bandyti atversti naują Europos (taip pat Lietuvos) dialogo su Rusija puslapį. Tačiau su Nausėdos požiūriu mes, kaip sakoma, toli nenuvažiuosime.

Pirmiausia, Putinas siūlo taiką, o Lietuvos prezidentas vertina tai kaip sandorį ir teigia, kad negalima normalizuoti santykių su Rusija be išankstinių sąlygų. Bet gal jis teisus? Pažiūrėkime į argumentus. O jie neatlaiko jokios kritikos.

Pavyzdžiui, Nausėda rašo: "Šiandien mes matome agresyvius bandymus atkurti SSRS. Atkurti praeitį su ta pačia praeito amžiaus ideologija — Europos padalijimu į įtakos sferas, nepagarba tautų suverenumui ar valstybių teritoriniam vientisumui, griežtu "нет" žmogaus teisėms, išraiškos laisvei, nepriklausomai žiniasklaidai".

Šiame kontekste norisi priminti Lietuvai, kad tai ji labiau orientuojasi į JAV ir taip kartu su Lenkija ir kitomis Baltijos valstybėmis kuria Europoje Amerikos įtakos sferas (geriausiu europinės "vienybės" įrodymu tapo diskusija dėl Vokietijos pasiūlymo surengti ES ir Rusijos susitikimą). Ir ypač šiame kontekste stebina faktinis Nausėdos bandymas nurodinėti Vokietijai, kuri finansuoja Europoje tokius "turtuolius" kaip Lietuva, rinktis ne energetinius resursus, o laisvės ir demokratijos vertybes.

Taip pat norisi priminti, kad tai Lietuva taip gerbia Baltarusijos suverenumą, kad nepripažįsta jos prezidento legitimumo. Na, o apie išraiškos laisvę Lietuvoje geriausiai savo metiniame pranešime pasakė pats Nausėda. Jei kas pamiršo: "Cinizmas, arogancija, pretenzijos į tiesos monopolį — visa tai gimdo piliečių nepasitenkinimą demokratine politine sistema".

Toliau Nausėda rašo apie Rusijos "apsuptos tvirtovės" ideologiją bei išgalvotus priešus ir kad iš tiesų Maskva kelia grėsmę visai Vakarų sistemai. Na, taip — čia juk Rusija grėsmingai priartėjo prie NATO sienų, o tarp "neišgalvotų" jos agresyvumo įrodymų, anot Lietuvos prezidento — tariamas Skripalių apnuodijimas (beje, gal šioje byloje buvo teismas?) ir mistiniai sprogimai Čekijoje.

Taip pat negalima nepaminėti šių Nausėdos žodžių: "Per pastaruosius 3 mėnesius lankiausi Ukrainoje, Sakartvele ir Moldovoje — Europos Sąjungos Rytų partnerystės šalyse, kurių žmonės apsisprendė savo ateitį sieti su demokratija, o ne su SSRS reinkarnacija. Kalbėjau su sužeistais kariais ligoninėje Kijeve <...> Demonstracijos Kijeve 2014 metais nebuvo valstybės perversmas".

Jeigu Gruzija, Moldova ir Ukraina — demokratinės valstybės, tada gal Lietuvai orientuotis, pavyzdžiui, į Ukrainos patirtį? Ir jeigu ten nebuvo perversmo, vadinasi, ir Lietuvoje valdžią galima keisti be rinkimų, jėga užgrobiant valstybinius pastatus? Dar Nausėda sako, kad kalbėjosi su sužeistais kariais Kijeve. O su neseniai Donbase žuvusio vaiko, kurį nužudė tokie kariai, tėvais jis nenorėtų pasikalbėti? Tiesa, čia juk "išgalvota" istorija.

Apibendrinant galima teigti, kad Lietuvos prezidento straipsnis — ryškus primityvios antirusiškos propagandos, paremtos štampais ir dvigubais standartais, pavyzdys. Be abejo, Rusiją galima kritikuoti — šventų tarptautinėje politikoje nėra. Bet daryti tai reikia profesionaliai ir argumentuotai. O dabar Nausėdos straipsnį (kurį, toks įspūdis, net ne jis rašė) geriausiai charakterizuoja jo paties žodžiai apie Maskvos politiką: "Tai vis viena praeitis — agresyvi, ciniška ir veidmainiška. Siekianti skaldyti ir valdyti".

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.