Valdančiųjų reitingai krenta. Ar mažuma išgirs daugumos balsą?

"Šeimos gynimo maršo" organizatoriai įkūrė asociaciją – Lietuvos šeimų sąjūdį. Rudenį planuojamas naujas protestas

Ar Seimo valdančioji dauguma išgirs Lietuvos žmonių balsą? Tikėtina, kad prezidentas Gitanas Nausėda išgirdo. Jo Ekscelencijai reikia palaikymo.

Asociacijos įkūrimo išvakarėse Lietuvos šeimų sąjūdis kreipėsi į visuomenę. Dėl Jo Ekscelencijos palaikymo.

"Kreipimasis į visuomenę dėl Prezidento palaikymo

2021 m. birželio 24 d.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Jo Ekscelencija Gitanas Nausėda atsisakė pasirašyti Europos Sąjungos lyderių laišką, raginantį pasmerkti Vengriją, priėmusią savo valstybės nepriklausomybę ir piliečių prigimtines teises ginantį, vengrų šeimas nuo LBGT diktatūros apsaugantį įstatymą.

Palaikome ir remiame šį Prezidento politinį veiksmą, atitinkantį lietuvių tautos ir valstybės esminius interesus. Tai žingsnis į solidarumą ir vienijimąsi su Lenkija, Vengrija ir kitomis Europos šalimis ir tautomis, kylančiomis prieš tradicinių šeimos ir tautinių vertybių naikinimą bei neomarksistinės, totalitarinės diktatūros įsigalėjimą.

Neabejojame, kad artimiausiomis dienomis prasidės visuotinis valstybę užvaldžiusių interesų grupių ir jų įtakojamos žiniasklaidos puolimas prieš Prezidentą, jį palaikančias visuomenės jėgas ir Lietuvos valstybės ir Tautos išlikimą užtikrinančias, krikščioniškąja kultūra paremtas tradicijas ir tikrąsias žmogaus teises.

Kviečiame visus Lietuvos Respublikos piliečius, neabejingus savo vaikų ir valstybės ateičiai, vieningai paremti Prezidentą visais įmanomais būdais.

Tuo atveju, jei antivalstybinių jėgų puolimas įgytų kraštutinį ir valstybės stabilumui pavojingą pobūdį, organizuosime masines manifestacijas ir pakviesime visuomenę visuotinėms pilietinio pasipriešinimo akcijoms Lietuvos Respublikos Prezidentui paremti.

Mūsų šeimos, demokratija, Lietuvos Respublikos piliečių teisės ir Tautos referendumu priimta valstybės Konstitucija bus apgintos.

Lietuvos šeimų sąjūdžio organizacinis komitetas".

"Gali išaušti ta diena, kai vienas iš pagrindinių reikalavimų bus pirmalaikiai Seimo rinkimai. Man atrodo, kad mes link to ritamės", — žiniasklaidai sakė Lietuvos šeimų sąjūdžio asociacijos pirmininkas Raimondas Grinevičius.

Bet ar Seimo dauguma, virstanti į Lietuvos mažumą, dar sugeba išgirsti Lietuvos daugumos žmonių balsą?

Žiniasklaidoje skelbiamos sociologinės apklausos rodo, kad didžioji Lietuvos gyventojų dalis nelinkusi neigiamai vertinti įvykusio "Šeimos gynimo maršo". Maršą palaiko net trys ketvirtadaliai respondentų.

Priešingai, gyventojų apklausa rodo neigiamą gyventojų požiūrį į politikus, valdžią bei apskritai esamą pandeminę situaciją.

2021 metų gegužės 20–birželio 2 dienomis "Baltijos tyrimų" atlikta apklausa parodė, kad net 75 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų palaiko 2021 metų gegužės 15 dieną įvykusį "Didįjį šeimos gynimo maršą" ir jo keliamus reikalavimus. 40 proc. respondentų atsakė, kad visiškai palaiko ir dar 35 proc. gyventojų teigė, kad greičiau palaiko.

Taip pat "Baltijos tyrimų" duomenys atskleidė, kad šių metų gegužės 15 d. įvykusį maršą palaiko visos be išimties demografinės ir socialinės gyventojų grupės.

Kaip žiniasklaidai sakė "Baltijos tyrimų" direktorė Rasa Ališauskienė, palaikymą maršui išreiškė ir tie asmenys, kurie patys remia Partnerystės įstatymą ar Stambulo konvenciją, kitaip tariant, nebūtinai mano, kad yra reikalas ginti tradicinę šeimą.

"Baltijos tyrimų" direktorė Rasa Ališauskienė pažymėjo, kad palankiai apie maršą apklausoje pasisakę respondentai protestavo bendrai prieš valdžią, o ne deklaravo savo nuomonę apie renginį ir jo metu keltus konkrečius reikalavimus.

"Tai protestas prieš dabartinę valdžią, oponavimas Seimo politikams, Vyriausybei", — teigė sociologė.

Iniciatyva ateina iš apačios, o ne viršaus. Apklausa akivaizdžiai rodo visuomenės protestą prieš valdžią.

"Yra daug rodiklių: ir ketinimai balsuoti (jei dabar būtų rinkimai), keičiasi ir partijų palaikymas, žvelgiant ir į tuos pačius politikų vertinimus. Mažėja palankus vertinimas būtent tų politikų, kurie yra valdžioje: krinta premjerės Ingridos Šimonytės, ministrės Aušrinės Armonaitės reitingai — iš esmės tų politikų, kurie dažniausiai matomi ir kurie yra siejami su valdžia bei elitu", — žiniasklaidai komentavo Ališauskienė.

"Dabar daliai žmonių, matyt, asocijuojasi, kad visos partijos yra kaip ir valdžia, o žmonės yra atskirai", — pažymėjo ji.

"Matome, kad yra Mes ir Jie. Ir tai yra iš abiejų pusių. Tai yra nebe diskusijos, o atsiskyrimas. Visa tai gilėjo per pandemijos metus. Dėl to reikia tiek pozicijai, tiek opozicijai daryti išvadas", — teigė sociologė.

Tik ar bus daromos išvados? Valdančiosios daugumos veiksmai ir arogancija rodo priešingai. Ir tai nuosekliai bei stabiliai trupina jos populiarumo reitingus.

Bendrovės "Vilmorus" birželį atlikta apklausa taip pat rodo gilėjančią prarają tarp Mes ir Jie.

Palaikymas valdančiajai Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) partijai toliau mažėja. Birželį partija nukrito iš antros į trečią populiariausių Lietuvos partijų poziciją. Palaikymas šiai partijai per mėnesį sumenko 3 proc., nuo 14,8 proc. gegužę iki 11,8 proc. birželį.

"Net nepamenu, kada apklausose buvo toks rezultatas. Antroje vietoje yra buvę, bet kad trečioje — tiesiog nepamenu", — žiniasklaidai sakė "Vilmorus" vadovas Vladas Gaidys.

Laisvės partija taip pat smuko žemyn. Už ją gegužę savo balsą būtų atidavę 3,5 proc, birželį — jau tik 2,9 proc.

"Laisvės partiją palaikytų 2,9 proc. apklaustųjų nuo visų gyventojų, bet nuo balsuojančiųjų — 5 proc., todėl partija yra prie kartelės ribos. Stebima tam tikra mažėjimo tendencija", — komentavo Gaidys.

Valdančiosios daugumos populiarumo kritimą lėmė, lemia ir lems penki pagrindiniai veiksniai.

Pirmasis veiksnys — TS-LKD yra valdančioji partija. Nebūna taip, kad augtų pagrindinės valdančiosios partijos reitingas. Tai politinio gyvenimo klasika.

Antrasis veiksnys — aštrūs debatai dėl vertybinės orientacijos. Ir, žinoma, dėl Partnerystės įstatymų paketo. TS-LKD viduje nėra vienybės dėl tradicinių šeimos vertybių. Vienybės nėra šiuo klausimu ir konservatorių partijos elektorate.

Trečiasis veiksnys — TS-LKD konfrontacija su Jo Ekscelencija Gitanu Nausėda. Prezidentas Lietuvoje renkamas tiesiogiai. Jis daugumai įtinka. Visi prezidentai Lietuvoje buvo su aukštais reitingais. O TS-LKD Gitanas Nausėda neįtinka. Ypač Landsbergiams, kaip potencialus konkurentas ateinančiuose prezidento rinkimuose.

Ketvirtasis veiksnys — Seimo daugumos, ypač TS-LKD ir Laivės partijos lyderių arogancija. Žmonių nuomonės nuolatinis ignoravimas. Nepagarba. Lietuvos žmonių skirstymas į šiuolaikinius europiečius-vakariečius, palaikančius LGBT, ir į atsilikėlius. Sustabarėjusius ir antidemokratiškus tamsuolius. Į "runkelius burbuluose".

Penktas veiksnys — ne tik Lietuvos žmonių skirstymas į savus patriotus ir į Lietuvos priešus, bet ir nuolatinis jų bauginimas bei persekiojimas už kitokį Lietuvos vidaus ir užsienio politikos vertinimą. "Patriotizmas" ir karinga retorika Rusijos ir Baltarusijos atžvilgiu akivaizdžiai perdozuota. Žmonėms jau koktu ir nuo žmonių pravardžiavimo "vatnikais", "naudingais Kremliaus idiotais" ir pan.

Takoskyra tarp Mes ir Jie gilėja. Valdančioji dauguma tampa Lietuvos mažuma. Lietuvos valdžia Lietuvos žmonėms vis labiau tampa toksiška.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija