Беженцы на белорусско-польской границе - Sputnik Lietuva, 1920
Migrantų krizė ES ir Baltarusijos pasienyje
Pastaruoju metu Lietuva, Latvija ir Lenkija praneša, kad prie sienos su Baltarusija padaugėjo sulaikytų nelegalių migrantų, ir kaltina oficialųjį Minską migracijos krizės sukėlimu.

"Patys gaudysite". Lukašenka sukėlė nepaprastąją padėtį Baltijos šalims

Nelegalūs migrantai Baltarusijos ir Lietuvos pasienyje - Sputnik Lietuva, 1920, 07.07.2021
Prenumeruokite
Yandex newsTelegram
Į Lietuvą plūstelėjo nelegalūs migrantai iš Artimųjų Rytų šalių: kasdien iš kaimyninės Baltarusijos teritorijos atvyksta dešimtys pabėgėlių
Valdžia paskelbė nepaprastąją padėtį. Respublika įsitikinusi: tai yra Aleksandro Lukašenkos kerštas už sankcijas ir opozicijos politikės Svetlanos Tichanovskajos palaikymą. Toliau migrantų banga gali užklupti Latviją. Tačiau Baltijos šalys iš situacijos gali gauti naudos, rašo RIA Novosti autoriai Ksenija Melnikova ir Antonas Lisicynas.

Plūstelėjo srautai

Tamsiai žalios brezentinės palapinės, kuriose kiekvienoje ramiai telpa penkiasdešimt-aštuoniasdešimt žmonių. Ant tvoros džiūsta ryškiai geltoni rankšluosčiai — jie išduodami visiems atvykusiems. Migrantų stovykla, esanti Pabradės mieste, už 40 kilometrų nuo Vilniaus, skirta 350 žmonių.
Kasdien čia patenka vis daugiau nelegalių migrantų iš Baltarusijos teritorijos. Pernai jų buvo tik septynios dešimtys, vien šiemet nuo birželio 1 dienos buvo sulaikyta daugiau nei tūkstantis. Tai daugiausia irakiečiai, iraniečiai ir sirai. Nors yra iš kitų šalių — Tadžikistano, Gvinėjos, Afganistano, Jemeno, Maroko, Indijos, Somalio, Gambijos, Egipto.
Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka - Sputnik Lietuva, 1920, 06.07.2021
Migrantų krizė ES ir Baltarusijos pasienyje
"Vos ne pats nešu migrantus": Lukašenka pareiškė apie staugiančią Lietuvą
Kaip pasakojo Lietuvos vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius, kiekvieną naktį pasienio pareigūnai sugauna nelegalų, kurie atvyksta be dokumentų, grupes. Ir, pasak Abramavičiaus, jų skaičius nuolat auga. Viceministras pažymėjo, jog anksčiau tokiu maršrutu į Lietuvą nebėgo, daugeliu atvejų čia atvykdavo žmonės iš posovietinių Centrinės Azijos respublikų, tokių kaip Tadžikistanas ir Uzbekistanas. O dabar 75 procentus sudaro irakiečiai, kurie paprastai net neįsivaizduoja, į kurią šalį bėga, tik žino, kad tai yra Europa, pabrėžė Abramavičius.
Lietuvos valdžia sustiprino apsaugą pasienyje su Baltarusija, padidino pasieniečių skaičių. Į pagalbą atvyko Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros (Frontex) pareigūnai.
Buvo įvesta ekstremalioji padėtis, tačiau raginama nedramatizuoti.
"Nėra tokia situacija, kad yra tokie didžiuliai iššūkiai, kurių nesuvaldom, bet labai svarbu turėti tokią teisinę sistemą ir instrumentus, techninius ir logistinius įrankius, kad galėtumėm greitai ir operatyviai priimti sprendimus", — sakė šalies vidaus reikalų ministerijos vadovė Agnė Bilotaitė.
Aleksandras Lukašenka - Sputnik Lietuva, 1920, 06.07.2021
Migrantų krizė ES ir Baltarusijos pasienyje
ES nori paversti Baltarusiją nelegalių migrantų "kolonija", pareiškė Lukašenka

Reaguoja vangiai

Lietuva yra įsitikinusi, kad migrantų perėjimą per sieną užtikrino Baltarusijos valdžia. Gegužę prezidentas Aleksandras Lukašenka sakė, kad Baltarusija yra kliūtis draudžiamų preparatų ir nelegalių migrantų kelyje. Tačiau atsižvelgdamas į Vakarų spaudimą, Minskas susimąstė, ar verta tai tęsti. "Mes stabdydavome narkotikus ir migrantus, dabar jūs patys juos gaudysite", — samprotavo Lukašenka.
Vilniuje jo žodžiai buvo įvertinti kaip grėsmė. "Neteisėta migracija, siunčiant į Lietuvą migrantus iš Irako ir Sirijos, yra Baltarusijos atsakas į Europos Sąjungos įvestas sankcijas", — pabrėžė užsienio reikalų ministras Gabrielus Landsbergis ir apkaltino Minską "hibridine ataka".
Anksčiau Baltarusija turėjo įsipareigojimų. Nuo 2020 metų tarp Minsko ir Briuselio galiojo susitarimas dėl migrantų readmisijos. Baltarusija ėmė ne tik savo piliečius, pažeidusius Europos Sąjungos migracijos įstatymus, bet ir asmenis iš trečiųjų šalių. Į respubliką buvo grąžinami pažeidėjai, kurie įvažiavimo metu turėjo Baltarusijos išduotą vizą ir leidimą gyventi šalyje arba tiesiog tie, kas į ES įvažiavo iš jos teritorijos. Birželio 28 dieną — Baltarusijos narystės ES Rytų partnerystės projekte pristabdymo dieną — šalies Užsienio reikalų ministerija paskelbė nutraukianti sutartį.
Pasienio postas Estijos ir Rusijos pasienyje Narvoje, archyvinė nuotrauka - Sputnik Lietuva, 1920, 07.07.2021
Estija įvertino "lietuviško" scenarijaus galimybę pasienyje su Rusija
Šalių santykiai, kurie ir be to yra įtempti, pablogėjo po skandalingo buvusio opozicijos "Telegram" kanalo "Nexta" vyriausiojo redaktoriaus Romano Protasevičiaus ir jo draugės Sofijos Sapegos arešto. Gegužės 23 d. Minske priverstinai buvo nutupdytas "Ryanair" lėktuvas, kuriame buvo pora.
Lietuva yra kone pagrindinė Lukašenkos ir jo režimo kritikė. Respublika priėmė Svetlaną Tiсhanovskają ir viena pirmųjų ES šalių įvedė sankcijas. Minskas sudavė atsakomąjį smūgį, nukreipęs baltarusių prekių tranzitą iš Lietuvos į Rusijos uostus. Tada Vilnius nusprendė suteikti Tichanovskajos biurui diplomatinį statusą, pripažindamas ją "oficialia Baltarusijos demokratijos atstove".
Dabar po kiekvieno migranto sulaikymo Lietuvos valdžia kreipiasi į kaimynus pagalbos atliekant tyrimą. Tie nenoriai palaiko kontaktą. Kaip pažymėjo VSAT atstovas Giedrius Mišutis, Lietuva informuoja Baltarusijos kolegas apie tai, kas vyksta, ir siūlo atlikti bendrą tyrimą, tačiau atsakomoji rekacija vangoka.
Minskas nelaiko savęs atsakingu už pabėgėlių antplūdį į Lietuvą. Pasak Lukašenkos, Baltarusija kovoja su nelegalia migracija, "tačiau tik tiek, kiek reikia, yra naudinga šaliai ir finansiškai įmanoma". "Bet jei kas nors mano, kad mes dabar uždarysime sieną su Lenkija, Lietuva, Latvija ir Ukraina ir pavirsime pabėgėlių iš Afganistano, Irano, Irako, Libijos, Sirijos, Tuniso kolonija, tai klysta. Mes niekada nieko nelaikysime: jie gi ne pas mus eina. Jie eina į apsišvietusią, šiltą, jaukią Europą", — aiškino Baltarusijos vadovas.
Глава Евросовета Шарль Мишель и премьер-министр Литвы Ингрида Шимоните на литовско-белорусской границе - Sputnik Lietuva, 1920, 06.07.2021
Migrantų krizė ES ir Baltarusijos pasienyje
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas apsilankė Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje

Padeda ar ne

Lietuva pripažįsta, kad neturi įrodymų apie kaimyninės respublikos valdžios įsitraukimą į migrantų gabenimą. Ji tik žino, kad baltarusiai kviečia Irako turistus ir išduoda vizas tiesiai oro uoste. Iš ten, pagal Vilniaus versiją, specialiai organizuotas transportas — sunkvežimiai ir autobusai — veža juos prie sienos. Važiuoti apie 150 kilometrų. Po to dešimties ar dvylikos žmonių grupėmis jie per mišką bėga į Lietuvą.
Lietuvos vidaus reikalų viceministro Arnoldo Abramavičiaus teigimu, tokioje šalyje kaip Baltarusija, kur valdžia yra centralizuota, neįmanoma tiesiog nusileisti Minsko oro uoste, įlipti į autobusus, nuvažiuoti iki sienos ir nepritraukti policijos, pasieniečių ir saugumo tarnybų dėmesio. Jo manymu, žmonių gabenimas yra organizuotas, galbūt, tai daro ne valdžia, o kontrabandininkai.
Į Minską reguliariai atvyksta lėktuvai iš Turkijos, JAE ir Irako. Oro linijos bendrovės "Iraqi Airways" lėktuvai į šalį skrenda tris kartus per savaitę, vieną skrydį vykdo "Fly Baghdad" oro linijų bendrovė, iš Stambulo "Belavia" ir "Turkish Airlines" gali vykdyti du skrydžius per dieną, taip pat yra oro susisiekimas su Dubajumi.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen - Sputnik Lietuva, 1920, 05.07.2021
Migrantų krizė ES ir Baltarusijos pasienyje
Seimo pirmininkė pareiškė apie valdžios trumparegiškumą nelegalių migrantų klausimu

Briuselis nerimauja

Padėtis Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje kelia Briuseliui nerimą. Liepos 5 d. į Lietuvą atvyko Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Šarlis Mišelis. Jis susitiko su prezidentu Gitanu Nausėda, taip pat apsilankė pasienyje, pažadėjo imtis veiksmų iš savo pusės.
Nors, pasak Baltijos šalių eksperto Aleksandro Nosovičiaus, dabartinė migracijos krizė "baisi" tik Lietuvai. "Briuselis tam nesuteikia didelės reikšmės. Kai 2015 m. Turkija grasino ES tokiomis priemonėmis, tai buvo kritiška — Vakarų Europos šalys atsivėrė Artimiesiems Rytams. Tai paskatino 2015 metų "žmonių kraustymąsi". Dabar įvykių mastai yra nepalyginami", — aiškina politologas.
Pasak Rusijos mokslo akademijos Europos instituto vyriausiojo mokslo darbuotojo Nikolajaus Meževičiaus, sienos yra blogai saugomos. Todėl jis neatmeta, kad kita šalis, kurią užklups migrantų banga, gali būti Latvija. "Baltarusijos valdžia turi teisę savo nuožiūra vykdyti įvairius tarptautinius įsipareigojimus, nes lietuviai nepripažįsta nei Baltarusijos vyriausybės, nei prezidento Lukašenkos. Faktiškai jie nutraukė bet kokį bendradarbiavimą su kaimynine šalimi", — mano ekspertas.
Palapinių stovykla migrantams Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje - Sputnik Lietuva, 1920, 05.07.2021
Migrantų krizė ES ir Baltarusijos pasienyje
Prieš Lietuvą vykdomas "hibridinis karas", sakė vidaus reikalų ministrė
Rusijos Primakovo mokslo akademijos Pasaulio ekonomikos ir tarptautinių santykių instituto vyresnysis mokslo darbuotojas Dmitrijus Oficerovas-Belskis atkreipia dėmesį į tai, kad Baltijos šalys gali gauti naudos iš susiklosčiusios padėties. "O būtent — panaudoti prasidėdančią naują migracijos krizę kaip pretekstą gauti finansavimą iš Briuselio sienai sutvarkyti ir nelegaliems migrantams apgyvendinti. Žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad lietuviai ketina statyti tvorą prie Baltarusijos sienos, neva tam reikia 15 milijonų eurų".
Kol kas Vilnius kovai su nelegaliu migrantų srautu nusprendė įrengti stebėjimo sistemas Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje — dabar jos apima tik trečdalį sienų. Ir dar — pagreitinti prieglobsčio prašymų nagrinėjimo procedūrą. Tuo tarpu nekviestų svečių srautas nemažėja.
Naujienų srautas
0