Mokslininkai įvertino alkoholio ir vėžio rizikos sąsają

VILNIUS, liepos 17 — Sputnik. Visuotinis tyrimas parodė, kad 740 tūkst. naujų vėžio atvejų 2020 metais yra tiesiogiai susiję su alkoholio vartojimu. Tai yra maždaug keturi procentai visų pasaulyje kasmet diagnozuojamų vėžio formų. Be to, vyrams diagnozuota ši liga sudaro daugiau nei tris ketvirtadalius atvejų. Straipsnis paskelbtas leidinyje "The Lancet Oncology".

Žinoma, kad alkoholio vartojimas daro žalą DNR, nes padidina kenksmingų cheminių medžiagų gamybą organizme ir veikia hormonų, kurie prisideda prie vėžio vystymosi, gamybą. Alkoholis taip pat sustiprina kitų kenksmingų medžiagų, tokių kaip tabakas, kancerogeninį poveikį.

Mokslininkai iš septynių šalių surinko duomenis apie asmenų alkoholio vartojimą visame pasaulyje 2010 metais ir palygino su 2020 metais diagnozuotų vėžio atvejų skaičiumi. Mokslininkų skaičiavimais, dešimt metų — laikas, per kurį alkoholis turi įtakos vėžio vystymuisi.

Ekspertai nustatė, kad didžiausias vėžio atvejų skaičius yra susijęs su besaikiu gėrimu, tačiau net ir vidutinio sunkumo — maždaug du gėrimai per dieną — 2020 metais sukėlė daugiau nei 103 tūkst. susirgimų. Daugiausia yra burnos ertmės, ryklės, gerklų, stemplės, gaubtinės ir tiesiosios žarnos, kepenų ir krūties vėžio atvejų. Jie turi nusistovėjusį priežastinį ryšį su alkoholio vartojimu.

Tarp regionų lyderiai yra Rytų Azija, Vidurio ir Rytų Europa. Šio pirmojo tyrimo, tiriančio alkoholio ir vėžio santykį, autoriai paragino daugiau dėmesio skirti šiai problemai.

"Reikia skubiai didinti politikos formuotojų ir plačiosios visuomenės informuotumą apie alkoholio vartojimo ir vėžio rizikos ryšį. Visuomenės sveikatos apsaugos strategijos, tokios kaip alkoholio prieinamumo mažinimas, alkoholio ženklinimas etiketėmis, įspėjimai apie sveikatą ir reklamos draudimai, gali sumažinti su alkoholiu susijusią vėžio riziką. Mokesčių ir kainų politika, apimanti didesnius akcizus, dėl kurių alkoholio vartojimas Europoje sumažėjo, taip pat gali būti įgyvendinta kituose pasaulio regionuose", — sakė pirmoji straipsnio autorė Harriet Rumgay iš Prancūzijos tarptautinės vėžio mokslinių tyrimų agentūros IARC.

Tarp šalių didžiausias su alkoholiu susijusių vėžio diagnozavimo skaičius yra Mongolijoje (dešimt procentų visų vėžio atvejų 2020 metais), antroje vietoje yra Kinija (šeši procentai), Indija ir Prancūzija (po penkis procentus), Brazilija ir Vokietija (po keturis procentus) ir JAV (trys procentai).

"Tendencijos rodo, kad, nors daugelyje Europos šalių pastebimas alkoholio vartojimo sumažėjimas vienam asmeniui, jis didėja Azijos šalyse, tokiose kaip Kinija ir Indija, taip pat į pietus nuo Sacharos esančioje Afrikoje. Be to, yra įrodymų, kad dėl COVID-19 pandemijos kai kuriose šalyse padidėjo alkoholio vartojimas", — sako mokslininkė.

Autoriai pažymėjo, kad jų rezultatai turi tam tikrų apribojimų, nes labai sunku vienareikšmiškai įvertinti alkoholio vartojimo poveikį sergamumui vėžiu. Pavyzdžiui, tyrime nebuvo atsižvelgta į galimą COVID-19 pandemijos poveikį, neatsižvelgta į bendrą alkoholio vartojimo istoriją, taip pat į papildomus veiksnius, tokius kaip rūkymas, nutukimas ar virusinės hepatito B ir C infekcijos, kurie, kaip ir alkoholis, gali išprovokuoti kepenų vėžį. Kitas veiksnys — ribotas diagnozuotų vėžio atvejų skaičius mažas ir vidutines pajamas gaunančiose šalyse.

"Tačiau mūsų tyrimas pabrėžia nerimą keliantį net palyginti nedidelio alkoholio vartojimo indėlį į sergamumą vėžiu, bet taip pat rodo, kad alkoholio vartojimo pokyčiai gali teigiamai paveikti būsimą vėžio paplitimą", — apibendrina Rumgay.