Onkoimunologas paaiškino, kaip delta atmaina veikia skiepytus ir neskiepytus

Palyginęs skirtingų šalių COVID-19 statistikos duomenis, gydytojas atkreipia dėmesį į tai, kaip vakcinacija padeda apsisaugoti nuo sparčiai plintančios delta atmainos

VILNIUS, liepos 26 — Sputnik. Nacionalinio vėžio instituto onkoimunologas Marius Strioga surinko naujausius mokslo duomenis apie delta koronaviruso atmainą.

Naujausių tyrimų rezultatais gydytojas pasidalino savo Facebook paskyroje.

Strioga remesi leidinyje "Nature" paskelbtu Kinijoje atliktu tyrimu. Minėto tyrimo rezultatai rodo, kad asmenims, užsikrėtusiems delta atmaina, būdingi šie ypatumai (palyginti su užsikrėtusiais originaliąja viruso atmaina): infekcijos aptikimo metu (atliekant PGR tyrimą), jų burnaryklėje nustatoma apie 1000 kartų didesnė viruso dalelių koncentracija. Dėl to yra daug didesnė tikimybė nuo infekuotojo užsikrėsti, ir tam reikia mažesnės trukmės kontakto.

Be to, virusas aptinkamas ir pradedamas platinti anksčiau, t.y. praėjus trumpesniam laiko tarpui nuo užsikrėtimo momento. Siekiant kontroliuoti infekcijos plitimą, reikia kuo anksčiau identifikuoti ir izoliuoti buvusius kontaktus.

Pasak daktaro, manoma, kad didesnį delta atmainos užkrečiamumą (intensyvesnį plitimą) lemia: gebėjimas efektyviau patekti į ląsteles (dėl mutacijų S baltyme, kurį virusas naudoja tarsi raktą mūsų ląstelių spynų atrakinimui) ir intensyvesnis dauginimasis infekuotose ląstelėse.

Taip pat Strioga atkreipė dėmesį ir į "Public Health England" paskelbtus 2021 metų vasario 1 —birželio 21 dienų hospitalizavimo duomenis. Šiuo laikotarpiu JK užsikrėtimas delta atmaina buvo patvirtintas 92 029 asmenims, iš kurių: apie 58% buvo neskiepyti nuo COVID-19; mažiau nei 8% buvo paskiepyti dviem vakcinos dozėmis (pilna vakcinacija); likę — paskiepyti viena vakcinos doze (nepilna vakcinacija).

Pateikiami ir JAV duomenis. Pagal juos, 97 proc. hospitalizuotų COVID-19 pacientų ir 99,5 proc. mirusių nuo COVID-19 pacientų yra neskiepyti.

Strioga apžvelgė ir medicinos žurnale "The New England Journal of Medicine" paskelbtą tyrimą. Jame atsispindi, koks yra "Pfizer" ir "AstraZeneca" pagamintų vakcinų veiksmingumas nuo simptominės COVID-19 ligos, užsikrėtus delta atmaina.

Taigi "Pfizer" vakcina sudaro: 35,6 proc. apsaugą po pirmosios dozės; 88 proc. apsaugą po antrosios dozės. "AstraZeneca" vakcina sudaro: 30 proc. apsaugą po pirmosios dozės; 67 proc. apsaugą po antrosios dozės.

O preliminarūs Izraelio Sveikatos apsaugos ministerijos duomenys rodo, kad "Pfizer" vakcinos efektyvumas prieš deltą apsaugą: apsaugant nuo užsikrėtimo — 39 proc.; apsaugant nuo simptominės ligos — 40,5 proc.; apsaugant nuo hospitalizacijos — 88 proc.; apsaugant nuo sunkios eigos ligos — 91 proc.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, Lietuvoje plinta delta atmaina, ir dauguma atveju yra vietinio plitimo. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 281 063 žmonės, bendras mirčių nuo šios infekcijos skaičius siekia 4 410.