Archeologai išaiškino, kada žmonės pradėjo naudoti ugnį

Tyrimų rezultatai rodo, kad ugnies sukūrimo įgūdžiai greitai paplito tarp žmogaus protėvių didžiulėje teritorijoje, o tai reiškia, jog jie turėjo bendravimo ir žinių perdavimo sistemą

VILNIUS, liepos 31 — Sputnik. Mokslininkai atliko lyginamąją ugnies kūrimo žymių senovės žmonių vietose atsiradimo analizę ir nustatė, kad beveik visur tai įvyko maždaug prieš 400 tūkstančių metų — daug anksčiau, nei manyta anksčiau. Be to, autoriai teigia, kad tuo metu jau turėjo bendravimo ir žinių perdavimo sistemą, kitaip neįmanoma paaiškinti naujo pagrindinio įgūdžio plitimo didžiulėje teritorijoje greičio. Tyrimo rezultatai paskelbti žurnale "Proceedings of the National Academy of Sciences".

Archeologai iš Leideno universiteto ir Eindhoveno technologijos universiteto Nyderlanduose, išanalizavę daugelio mokslinių tyrimų rezultatus, kuriuose paminėti homininų paliktų gaisrų radiniai Europoje, Izraelyje, Azijoje ir Šiaurės Afrikoje, padarė išvadą, kad mūsų protėviai įvaldė įgūdį kūrenti ugnį prieš 400 tūkstančių metų, tai yra, daug anksčiau, nei šiuolaikinio žmogaus protėviai paliko Afriką ir pradėjo įsikurti kituose žemynuose.

Iki šio momento archeologiniuose kasinėjimuose praktiškai nėra tikslingo ugnies sukūrimo įrodymų, o po to — plačiai paplitę, ir visur mokslininkai randa tuos pačius įrodymus — anglis, apdegę kaulai ir karščio paveiktos nuosėdos.

Atmуsdami tokio svarbaus žmogaus evoliucijoje įvykio atsitiktinumą, autoriai priėjo išvados, kad jau antroje vidurio pleistoceno pusėje tarp žmogaus protėvių buvo išvystytas primityvus bendravimas, kuris reiškėsi kultūrinių įgūdžių skleidimu.

"Iki šiol buvo manoma, kad kultūrinis paskleidimas prasidėjo tik prieš 70 tūkstančių metų, kai pradėjo įsikurti šiuolaikiniai žmonės, Homo sapiens, — Leideno universiteto pranešime spaudai cituojami pirmosios straipsnio autorės archeologės Katharine MacDonald žodžiai. — Bet duomenys apie ugnies vartojimą dabar rodo, kad tai įvyko daug anksčiau".

Tyrėjų teigimu, tai yra pirmasis "kultūrinio išplitimo" atvejis archeologiniuose įrašuose.

"Kadangi išliko kelios homininų subpopuliacijos ir liko ugnies naudojimo įrodymų, mažai tikėtina, kad ugnies naudojimo metodus perkėlė viena išsklaidyta po subpopuliacija", — rašo straipsnio autoriai.

Savo išvadoms pagrįsti mokslininkai pateikia dar vieną pavyzdį. Praėjus maždaug 100 tūkstančių metų po pirmųjų gaisrų atsiradimo, tarp senovės žmonių tokiu pat greičiu paplito speciali akmens įrankių apdirbimo technologija, žinoma kaip Levallois pramonė. Net per trumpesnį laiko tarpą nei ugnis ši technika paplito šiaurės vakarų Europoje ir Artimuosiuose Rytuose. Tuo pačiu metu, skirtingai nuo ugnies naudojimo, Levallois technikai reikėjo laiko išmokti.

Anot autorių, tai reiškia, kad buvo stipri socialinė sąveika tarp hominino populiacijų ankstyvajame paleolite, kuri o to dėl tam tikrų priežasčių sutriko. Palyginimui: vėlyvojo paleolito laikais prireikė daugiau nei šimto tūkstančių metų, kad akmeninis kirvis iš Afrikos patektų į Europą.

Genetiniai duomenys rodo, kad tarp skirtingų senovės žmonių rūšių vyko maišymasis, tačiau tas faktas, kad daugelis šių populiacijų demonstruoja panašų elgesį ir apdorojimo metodu, leidžia manyti, kad jos buvo glaudžiai susijusios tarpusavyje.

"Šių subpopuliacijų nariai pakartotinai susidūrė vienas su kitu per labai ilgą laiką, sukurdami pagrindą kultūriniam išplitimui", — rašo autoriai.

Jei mokslininkų padarytos išvados yra teisingos, išeina, kad didelio masto socialiniai ryšiai tarp homininų egzistavo dar iki šiuolaikinių žmonių atsiradimo.