"Pereisiu sieną ir mes grąžinsime Ukrainą!" Kam grasina Lukašenka

Baltarusijos prezidentas sakė, kad kilus naujo pasaulinio karo grėsmei respublikoje bus dislokuotos Rusijos ginkluotosios pajėgos. Minskas pranešė apie artimiausioje ateityje planuojamų bendrų pratybų, kuriose numatoma atremti agresiją prieš Sąjunginę valstybę, detales

Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius šių pratybų metu paskelbė apie galimas provokacijas. RIA Novosti autorius Antonas Lisycinas aiškinosi, kas vyksta netoli Baltarusijos sienų.

Didelis incidentų potencialas

Rinkevičius mano, kad įtampa Baltijos šalyse didėja. Jis tai siejo su tuo, kad pratybos, kuriose dalyvauja Rusijos kariai, artėja prie Estijos, Latvijos ir Lietuvos sienos. Šiais metais pratybas papildė "hibridinis karas", kurį Minskas, anot diplomato, vykdo prieš buvusias regiono sovietines respublikas.

"Žinoma, jos (pratybos — Sputnk) turi didelį incidentų potencialą, — sako Rinkevičius. — Žinoma, jei kas nors planuoja sąmoningas provokacijas, tai bus matoma. Visapusiška karinė provokacija".

ES vadovybė galvoja apie tą patį: ES vyriausioji vidaus reikalų komisarė Ylva Johansson vizito Baltijos šalyse metu sakė, kad pabėgėlių antplūdis yra "visų pirma, Lukašenkos režimo agresijos aktas, o ne migracijos krizė".

Briuselis išreiškė solidarumą su Vilniumi: "Mes, visa ES, remiame Lietuvą ginant mūsų bendrą išorinę sieną su Baltarusija". Lietuvos ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė, priimdama viešnią, savo ruožtu išreiškė viltį, kad ES padės susidoroti su problema.

"Aptarėme, kaip sustiprinti paramą Lietuvai ir geriau apsaugoti Šengeno erdvę nuo šios ciniškos hibridinės atakos", — sakė vyriausybės vadovė.

Lietuvos Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ragina Europą siekti vienybės: "Turime suvienyti tarptautines jėgas, kad Baltarusijoje kuo greičiau įvyktų demokratiniai pokyčiai".

Baltijos šalys vis dar demonstratyviai remia Baltarusijos opoziciją. Gegužės mėnesį Rygoje vykusiame pasaulio ledo ritulio čempionate Rinkevičius kartu su miesto tarybos vadovu Martinu Stakiu oficialią Baltarusijos vėliavą pakeitė balta-raudona-balta vėliava — Lukašenkos priešininkų simboliu.

Kai Minskas nustojo kruopščiai saugoti vakarinę sieną, kas išprovokavo pabėgėlių antplūdį, daugelis tai laikė kerštu. Lietuvoje buvo sulaikyta apie keturis tūkstančius nelegalių migrantų, daugiausia imigrantų iš Artimųjų Rytų. Tai sukėlė sunkumų valdžios institucijoms ir didžiulius vietos gyventojų protestus.

Vilnius nusprendė išsiųsti pabėgėlius atgal. Remiantis Baltarusijos pasieniečių parodymais, buvo grasinama nelegaliems imigrantams, buvo atvejų, kai jie rasti sumušti.

O kitą dieną pasienyje paleisti šūviai. Lietuvos žiniasklaida sukėlė šurmulį. Baltarusijos valstybės sienos komitetas (VPK) paaiškino, kad tai planinės pratybos, apie kurias buvo pranešta iš anksto. Iš tiesų rugpjūčio pradžioje VPK informavo, kad parengs priemones ginkluotiems dariniams identifikuoti, blokuoti ir panaikinti.

Europos žmogaus teisių aktyvistas, norėjęs likti anonimu, interviu RIA Novosti pažymėjo, kad yra skirtumas tarp ES deklaruojamų vertybių ir tikrosios politikos.

"Net tai, ką skaitote Lietuvos žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose, informacijos apie perteklius pasienyje fragmentai kelia nerimą. Akivaizdus žmogaus teisių, tarptautinių konvencijų, pagrindinių prieglobsčio principų pažeidimas", — sakė jis.

"Tai, ką jūs vadinate Europos atsargumu, aš laikau baime, — tęsė žmogaus teisių aktyvistas. —Baime susidurti su faktais".

Pratybų scenarijus — agresija

Rinkevičiaus paminėti mokymai yra "Zapad-2021". Scenarijus — atremti agresiją prieš Sąjunginę valstybę. Kaip patikslino Generalinio štabo viršininkas, Baltarusijos gynybos ministro pirmasis pavaduotojas Viktoras Gulevičius, tikėtini bandymai destabilizuoti padėtį regione. Visų pirma abiejų šalių kariuomenė tikisi padidėjusios "nelegalių ginkluotų darinių, separatistų ir tarptautinių teroristinių organizacijų, turinčių išorės paramą, veiklos".

Pasak Baltarusijos užsienio reikalų ministro Vladimiro Makėjaus, JAV rimtai svarstė galimybę respubliką prijungti prie NATO. Lukašenka savo ruožtu reagavo į Vilniaus grasinimus sustabdyti kalio trąšų — Baltarusijos importo pagrindo — tranzitą.

"Klausykite, mes pristatysime šias apimtis. Mes jas pakrausime Murmanske. Tai nėra klausimas. Ir mes išsiųsime jas į Kiniją trumpiausiu maršrutu Šiaurės jūros keliu. Tai mūsų pagrindinė rinka. Ir į Indiją — į pietryčius", — tikino prezidentas.

Jis tikisi santykių sureguliavimo su Vilniumi, bet ne bet kokia kaina: "Jūs nediktuokite man sąlygų. Jūs neturite teisės to daryti. Aš ne metus ir ne penkerius valdžioje. Aš neslėpiau nei kovotojų, nei opozicionierių — Lietuvoje jų taip pat yra, aš to niekada nedariau."

Lukašenka pabrėžė, kad niekada nebuvo nusiteikęs prieš glaudžią sąjungą su Maskva, tačiau ir čia viskas nėra taip paprasta: "Kai išgirstu užuominas, kad Baltarusija taps Rusijos dalimi, galvoju, ar Rusijai reikia dar vieno galvos skausmo? Ne. Ir Rusijos prezidentas tai supranta".

Baltarusijos vadovas taip pat palietė santykius su kita kaimyne — Ukraina. Jis priminė, kad visada rėmė Kijevą.

"Bet kodėl jūs ruošiate kovotojus Ukrainos teritorijoje ir mėtote mums čia ginklus? Juk ginklai daugiausia atkeliauja iš Ukrainos. Dabar, žinoma, mes aklinai uždarėme šią sieną. Kodėl jūs tai darote, nes juk tai — žmonės, tai yra kaimynai?" — kreipėsi jis į Vladimirą Zelenskį.

Ir jo kantrybė ribota: "Vieną dieną tu prisišokinėsi, ir aš kirsiu sieną be ginklų ir surinksiu ne 40, o bent 90 procentų ukrainiečių, ir mes grąžinsime Ukrainą". Tačiau kam tiksliai jis grąžins Ukrainą, Lukašenka nenurodė.

Lukašenkos pažadai

Rusijos politologas Aleksandras Nosovičius mano, kad Baltarusijos ekonomikos ir politikos modelis išseko.

"Respublikai reikia modernizuoti gamybą ir išplėsti užsakymus, kuriuos Rusija gali suteikti tik vykdydama integraciją, tačiau Minskas nesiruošia integruotis", — komentuoja jis Lukašenkos pareiškimus.

"Baltarusijos užsienio politikos modelis, pagrįstas vadinamąja kelių vektorių politika, pernai žlugo dėl protestų. Santykiai su Vakarais blogėja, ES svarsto šeštąjį sankcijų paketą, kuris jau palies "Belaruskalij", pagrindinį užsienio valiutos tiekėją į biudžetą. Bet ir santykiai su Rusija negerėja", — reziumuoja Nosovičius.

Minskas iš tikrųjų atsisakė kai kurių pažadų.

"Lukašenkos kalboje nuskambėjo, kad nepripažins Krymo Rusijos dalimi, "Belavia" galės vykdyti deklaruotus skrydžius į Simferopolį tik tuo atveju, jei Kijevas duotų leidimą skristi virš jo teritorijos", — sakė šaltinis.

Nosovičius nerekomenduoja rimtai vertinti Rinkevičiaus žodžių apie galimas provokacijas, susijusias su pratybomis: Baltijos šalių politikai nuolat gąsdina savo piliečius.

Tačiau pasienyje tvyro įtampa. "Galime sakyti, kad šalis gyvena apsuptos tvirtovės režimu, bet tuo pačiu ji stengiasi įtikti apgulusiems. Minskas sako, kad Varšuva ir Baltijos šalių sostinės, remiamos Vašingtono, rengia karinę agresiją, jos nori atkirsti Gardino sritį. Ir iš karto siunčia signalus, kad Baltarusija nėra Rusija, kad tik Lukašenkos dėka respublika liko suvereni ir panašiai", — ironizuoja Nosovičius.

Anot jo, toks užsienio politikos paradoksas Minskui buvo būdingas ir anksčiau. Tačiau didėjančios izoliacijos sąlygomis labai keistai atrodo Baltarusijos valdžios pozicija, kuri sako viena, o daro — kita.