Elgiasi kaip su gyvuliais: Lietuva nelegalams rodo tikrą "demokratiją"

Į Lietuvą ir toliau atvyksta nelegalūs migrantai, o šalies valdžia užėmė griežtą poziciją prieš pabėgėlius, net Europos žiniasklaida tai pripažįsta. Kodėl tarptautinė bendruomenė kritikuoja Vilnių?

Kadaise tylioje ir ramioje Lietuvoje tvyro panika: vasarą šalis susidūrė su nelegalių migrantų antplūdžiu iš Baltarusijos. Respublikos vidaus reikalų ministerija suskaičiavo 4 112 nelegalių migrantų, kurie nuo metų pradžios iki rugpjūčio 6 dienos kirto Baltarusijos ir Lietuvos sieną, tame tarpe 2 366 žmonės vien liepą.

Tai daugiausia migrantai iš Artimųjų Rytų ir Afrikos šalių. Rugpjūčio 8-osios naktį jie apšaudė sieną tarp Lietuvos ir Baltarusijos. Tą pačią dieną Valstybės sienos apsaugos tarnyba pranešė, kad tokiu būdu iš šalies teritorijos į Baltarusiją buvo išvaryta 80 migrantų.

Per praėjusius metus pasieniečiai sulaikė tik 81 nelegalų imigrantą. Lietuvos valdžia paskelbė ekstremalią situaciją, kurios iki šiol nepavyko išspręsti. Pabradės migrantų centras perpildytas, skubiai įrengtos palapinių stovyklos taip pat perpildytos, statoma tvora.

Vilnius dėl šios situacijos kaltina Minską, pabrėždamas, kad padėtis su nelegaliais imigrantais pradėjo blogėti po gegužės pabaigoje Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos pasakytos kalbos.

Jie mus smaugia, o mes juos turim gelbėti?

"Mes stabdėme narkotikus ir migrantus — dabar jūs patys juos valgysite ir gaudysite", — sakė jis po to, kai Europos šalys rekomendavo savo oro linijoms neskraidyti virš Baltarusijos teritorijos.

Kaip vėliau paaiškino Baltarusijos lyderis, Minskas nelegalios migracijos klausimą kontroliuoja "tik tiek, kiek būtina ir finansiškai įmanoma". Tuo tarpu atsižvelgti į Lietuvos, palaikančios sankcijas Baltarusijos ekonomikai, interesus respublika nenusiteikusi.

"Jie įvedė mums sankcijas, o mums priekaištauja, kad Lukašenka skatina nelegalią migraciją", — sakė jis.

Demokratijos žaidimai

Minskas atvirai reiškia abejones dėl Lietuvos pabėgėlių politikos atitikties Europos Sąjungos skelbiamiems principams. Liepos 19 dieną Baltarusijos valstybės sienos komitetas pranešė, kad per dieną rado 26 Irako piliečius, kirtusius sieną iš Lietuvos: tarp jų buvo du vaikai ir nėščia moteris, kuriai reikėjo kviesti greitąją pagalbą.

Kaip teigiama komitete, Lietuvoje pabėgėliai buvo tardomi, tardymo metu jiems neduodavo vandens. Negana to, patys migrantai apkaltino Lietuvos vidaus reikalų ministerijos Valstybės sienos apsaugos tarnybos darbuotojus dėl sumušimų ir parodė "įbrėžimus ir sumušimus įvairiose kūno vietose". Pabėgėliai tvirtino, kad jie buvo išsiųsti į Baltarusijos teritoriją, grasinant ginklais.

Aleksandras Lukašenka šį incidentą palygino su fašistų elgesio modeliu, pagal kurį okupacijos metais juos atakuoti buvo pasiunčiami civiliai.

"Būtent taip per sieną buvo išvaryti 26 žmonės", — sakė jis ir pridūrė, kad migrantų invazijos į Europą priežastis buvo kariniai veiksmai daugelyje rytinių regionų.

"Jie likvidavo Muammarą Gaddafį, Saddamą Husseiną. Karas vis dar vyksta Libijoje ir Sirijoje. Jie sunaikino turtingiausią šalį Iraką. Išmėsinėjo Afganistaną. Už ką? Demokratija buvo paimta po kovotojų sparnu? Nėra demokratijos. Ir žmonės bėga nuo karo, gelbėdami savo vaikus, kad gautų gabalą duonos kur nors ir pamaitintų. Jūs juos ten pakvietėte, ką jūs, naciai, dabar varote iš ten?"

Migrantų saugumui gresia pavojus

Tuo tarpu Lietuvos vidaus reikalų ministerija tvirtina, kad respublikos pasienio tarnybos pareigūnai turi teisę panaudoti jėgą prieš nelegalius imigrantus. Agentūra "Baltnews" remiasi vidaus reikalų ministre Agne Bilotaite, kurios teigimu, "fizinės ir psichologinės jėgos" panaudojimas gali garantuoti nelegalių imigrantų "paklusnumą" ir padėti išvengti migrantų daromų pažeidimų.

Pažeidimais ir nepaklusnumu tikriausiai vadinamos pabėgėlių riaušės Rūdninkų poligone, kai policija ašarinėmis dujomis išvaikė pasipiktinusius prastomis sulaikymo sąlygomis laikinojoje stovykloje.

Skandalą nušvietė televizijos kanalas "Euronews". "Nelegalai sako, kad jų tėvynėje buvo geriau, jie atsisako valgyti jiems duotą maistą ir gerti keistos spalvos vandenį. Riaušių priežastis — nuo lietaus permirkusios palapinės", — sakoma reportaže.

Kita Lietuvos vidaus reikalų ministerijos atstovė Lina Laurinaitytė-Grigienė mano, kad šalis gali migrantus grąžinti atgal — ir tokį sprendimą leidžia tarptautinė teisė. Tačiau tarptautinės organizacijos nesutinka su šiuo požiūriu. Raudonojo kryžiaus atstovė Eglė Samuchovaitė baiminasi, kad "migrantų saugumui gali kilti pavojus".

Savo žodžius ji argumentuoja oficialia statistika, pagal kurią ketvirtadalis migrantų yra nepilnamečiai vaikai, tai yra ypač pažeidžiama pabėgėlių kategorija. Todėl migrantų siuntimas namo prieštarauja Konvencijai dėl pabėgėlių statuso ir ES Pagrindinių žmogaus teisių chartijai.

Sputnik išnagrinėjo abu dokumentus: visų pirma, Lietuvos veiksmai gali sukelti abejonių dėl Konvencijos dėl pabėgėlių statuso 33 straipsnio, draudžiančio išsiuntinėti ar priverstinai grąžinti migrantus. Kalbant apie ES Pagrindinių žmogaus teisių chartiją, dokumento preambulėje žmogaus orumas ir laisvė jau skelbiami pagrindinėmis Europos Sąjungos vertybėmis.

Žmogus pagal Chartiją laikomas Europos Sąjungos veiklos centru, todėl ES šalys turėtų stengtis sukurti "laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę".

"Čia kalėjimas ar stovykla?"

Net Seimo Žmogaus teisių biuro vadovas Vytautas Valentinavičius nemato laisvės ir saugumo erdvės pasienyje. Rugpjūčio 6 dieną Valentinavičius savo Facebook puslapyje paskelbė pranešimą apie naktinį stebėjimą prie Lietuvos ir Baltarusijos sienos ir pavadino jį "viena sunkiausių naktų savo gyvenime".

Žmogaus teisių aktyvistas aprašė, kaip nelegalūs imigrantai grįžta į Baltarusijos teritoriją. Anot jo, migrantai paprašė juos įsileisti ir net nepaisydami šunų, kuriuos pasitelkę pasieniečiai išvarė pabėgėlius, ėjo Lietuvos kryptimi. Valentinavičius migrantus lygino su įkaitais. Tai rodo, kad net Vakarų spauda savo pranešimuose apie sieną, kaltindama Lukašenką dabartine padėtimi, negali nepamiršti "griežtos pozicijos atvykstančių migrantų atžvilgiu".

Tokią formuluotę "The New York Times" pasirenka ir cituoja vieną iš migrantų — 28 metų irakietį Birhatą, kuris gyvena kariuomenės palapinėje ir užduoda žurnalistams klausimą: "Ar tai kalėjimas, ar stovykla?".

Daugelis migrantų "nerimauja dėl savo ateities", pažymi "The New YorkTimes". "France 24" taip pat kalba apie sunkias sąlygas, kuriomis pabėgėliai yra priversti gyventi. Leidinys cituoja ištrauką iš interviu su migrantu iš Irako Amiru Taheri Mohammedu.

"Kaip mes galime miegoti drėgnose palapinėse, kaip galime valgyti tik vieną kartą per dieną? Čia su mumis elgiamasi kaip su gyvuliais!" — žurnalistams sakė Mohammedas.

O žiniasklaida daro išvadą: kad ir kas būtų kaltinamas dėl migracijos krizės, Lietuva negali su paprastais žmonėmis elgtis kaip su nusikaltėliais.