Šį kartą viskas griežtai. Vakarai rado spaudimo svertą Baltarusijai

Aleksandras Lukašenka žada "adekvatų atsaką" į Vašingtono, Londono ir Otavos sankcijas. Tuo tarpu emocinio respublikos vadovo pyktį visiškai pajuto kaimyninė Lietuva, kenčianti nuo migrantų antplūdžio

Prie protestų dėl nelegalių imigrantų taip pat prisidėjo veiksmai dėl koronaviruso apribojimų. Lietuvos vidaus reikalų ministerija dėl riaušių kaltino išorės pajėgas. Kas vyksta aplink Baltarusiją — RIA Novosti autorės Galijos Ibragimovos medžiagoje.

Baltarusijos humusas

Kalis yra viena iš pagrindinių Baltarusijos eksporto prekių, kurios paklausios užsienyje. Todėl, kai Borisas Džonsonas Dauningo gatvėje priėmė buvusią kandidatę į prezidentus Svetlaną Tichanovskają, iš pažiūros apolitiški britų agrarai sustingo iš nerimo. Londonas jau seniai žada apriboti baltarusiškų kalio trąšų importą į šalį. Tačiau reikalas neapsiribojo žodžiais. Valdžia suprato, kad tai palies jautriausią pramonės šaką — žemės ūkį.

Amerikos ūkininkai taip pat nerimavo, kai Džo Baidenas susitiko su Tichanovskaja. Ir nors JAV yra daugiau trąšų tiekėjų, baltarusiškos yra ypač pelningos. Taip pat didelė respublikos naftos perdirbimo gamyklų produkcijos paklausa. Ne tik Europa — Kinija, Lotynų Amerika, NVS šalys aktyviai pirko benziną iš Minsko. O labiausiai — Ukraina. Pernai — beveik už tris milijardus dolerių. Tuo tarpu Didžioji Britanija — 2,2 mlrd.

Pažymėtina, kad net ir po 2020 metų rugpjūčio mėnesio krizės sektorinės, tai yra, poveikio pramonei, sankcijos nebuvo įvestos. Apsiribojome tik juodaisiais sąrašais su Baltarusijos pareigūnais, kurie nevykdė verslo su Vakarais ir ten nevyko.

Situacija pasikeitė vėlyvą pavasarį, kai "Ryanair" lėktuvas dėl pranešimo apie sprogmenį skubiai nusileido Minske. Lėktuvu skrido Romanas Protasevičius, buvęs Baltarusijoje pripažinto ekstremistiniu "Telegram" kanalo "Nexta" vyriausiasis redaktorius. Jis buvo sulaikytas.

Birželį ES uždraudė parduoti, tiekti ir perduoti įrangą, technologijas ar programinę įrangą Minskui. Didžiausioms respublikos įmonėms buvo taikomi apribojimai: "MAZ", "BelAZ", "New Oil Company". JAV ir Kanada pažadėjo imtis panašių priemonių. Tačiau jos laukė iki rugpjūčio 9 dienos, protestų metinių.

"Juodieji sąrašai" amerikietiškai

"Vašingtonas didina nepaprastąją padėtį Baltarusijos atžvilgiu. Sankcijos plečiamos reaguojant į žalingą režimo veiklą. Lukašenka slopino demokratiją, pažeidė žmonių teises ir laisves", — sakoma Baltųjų rūmų pranešime.

Spaudžiamos valstybės institucijos ir ištisi ekonomikos sektoriai. Amerikiečiai mano, kad labiausiai nukentėjo gynybos pramonė, energetika, trąšos, tabakas, statybos ir transporto pramonė.

Sąraše yra "Belaruskalij", "Belneftegaz", "Belkaztrans", Gardino tabako fabrikas, "New Oil Company". Prie JAV prisijungė Didžioji Britanija ir Kanada. Vašingtonas paaiškino: sankcijos taikomos nedelsiant. Išimtis buvo padaryta "Belaruskalij" partneriams iš Amerikos. Jiems buvo leista pratęsti bendradarbiavimą iki žiemos. Tai taip pat taikoma bendrovėms iš trečiųjų šalių —bet kuriai organizacijai, aptarnaujančiai Baltarusijos įmones.

Minskas pažadėjo "adekvatų" atsakymą. "Vakarų veiksmais tiesiogiai siekiama pakenkti Baltarusijos suverenumui ir nepriklausomybei, Baltarusijos žmonių gerovei ir klestėjimui", —sakoma atitinkamame komunikate.

Lietuvos aklavietė

Baltijos šalys rėmė JAV. Be to, Lietuva paragino ES nubausti Minską dėl migrantų krizės. Vilnius yra tikras, kad Lukašenka sąmoningai atvėrė sieną pabėgėliams. Briuselis iki šiol apsiribojo žodiniu pasmerkimu. Bet Lietuvos gyventojai, kenčiantys nuo nelegalių imigrantų antplūdžio, yra pasipiktinę.

Kad nuramintų gyventojus, valdžia pažadėjo pasienyje pastatyti keturių metrų aukščio tvorą iš spygliuotos vielos. Tai kainuos Vilniui 152 milijonus eurų, tačiau jie yra pasirengę tokioms išlaidoms. Tuo tarpu migracijos krizė virsta vidaus politine. Antradienį lietuviai protestavo prie parlamento rūmų. Veiksmas turėjo sutapti su neeiliniu Seimo posėdžiu, kuriame Seimo nariai turėjo patvirtinti veiksmus dėl kariuomenės galių išplėtimo ekstremalios situacijos atveju.

Be to, žmonės išreiškė nepasitenkinimą dėl griežtėjančių koronaviruso apribojimų. Buvo pareikalauta ir ministrų kabineto atsistatydinimo. Protestuotojai leido dūmus, švilpė ir skandavo: "Seimą — lauk!" Lietuvos vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė dėl riaušių apkaltino išorės pajėgas.

Protestuotojams buvo pasakyta, kad pasienio tvora taps nacionaliniu prioritetiniu projektu, o Lietuvos pasieniečiai turės teisę tikrinti, persekioti ir sulaikyti visus įtartinus užsieniečius. Tų, kas nepaklus, atžvilgiu leista naudoti specialią įrangą.

Atidėtas sankcijų poveikis

"Vakarų sankcijos dirgina Baltarusijos elitą. Tačiau valdžia elgiasi taip, kad nepablogintų situacijos. Ragina Lietuvą pradėti dialogą, nepripažįsta kontrolės susilpnėjimo pasienyje. Pasirodo, Lukašenka elgiasi kaip velnias iš tabokinės. Vilniaus atžvilgiu tai jau atvedė iki politinės krizės ir gresia Lietuvos vyriausybės atsistatydinimu", — sako interviu "RIA Novosti" Denisas Meliancovas, Užsienio santykių tarybos "Minsko dialogas" programos "Baltarusijos užsienio politika" koordinatorius.

Politologas įsitikinęs, kad migracijos krizė sustiprės, jei partijos nepradės ieškoti sąveikos taškų. "Amerikos karių išvedimas iš Afganistano dar labiau pablogins situaciją. Talibui žengiant į priekį, dešimtys tūkstančių žmonių, kurie bendradarbiavo su amerikiečiais, bėga iš Afganistano miestų. Jie palieka savo tėvynę per Centrinę Aziją ir Rusiją. Iš ten daugelis siekia patekti į Vakarus per Lietuvą. Maskvą reikia įtikinti nutraukti oro susisiekimą su kaimynais — kaip ir Irake", — aiškina Meliancovas.

Kalbant apie sankcijas, jos dar nejaučiamos. Be to, ekonomika auga, nacionalinė valiuta sustiprėjo.

"Baltarusiai tai ironizuoja. Mūsų statybinės medžiagos, trąšos, maisto produktai yra paklausūs pasaulinėje rinkoje. Po pandemijos gamyba daugelyje šalių plečiasi, o paklausa didėja", — sakė šaltinis. Bet, žinoma, anksčiau ar vėliau atsiras problemų ekonomikoje.

Rusijos tarptautinių reikalų tarybos programų direktorius Ivanas Timofejevas atkreipia dėmesį, kad daug kas priklauso nuo to, ar JAV sankcijos yra ekstrateritorinės.

"Vašingtono ir Briuselio veiksmai nėra tapatūs. Tačiau jie yra daug ryžtingesni nei pernai", — pažymi ekspertas.

Pagrindinis Baltarusijos rūpestis dabar yra tai, ar Vakarų draudimai paveiks prekybos santykius su Maskva. Timofejevas mano, kad Rusijos verslas turi ko bijoti. Tačiau jei Sąjunginėje valstybėje bus nustatytas abipusis atsiskaitymas rubliais, rizika sumažės.