Vokietija įvardijo septynias kliūtis "Nord Stream-2"

© AP Photo / Bernd Wuestneck"Nord Stream-2"
Nord Stream-2 - Sputnik Lietuva, 1920, 18.08.2021
Prenumeruokite
Yandex newsTelegram
Taip pat pažymima, kad projektas kelia grėsmę Ukrainos ekonomikai, kurios biudžetas priklauso nuo pajamų iš dujų tranzito
VILNIUS, rugpjūčio 18 — Sputnik. Vokiečių leidinio "Handelsblatt" žurnalistė Eva Fišer (Eva Fischer) išvardijo septynis pagrindinius sunkumus kelyje į "Nord Stream-2" projekto įgyvendinimą.
Straipsnyje sakoma, kad didžiausia kliūtis "Nord Stream-2" yra ES dujų direktyva. Konkreti projekto problema gali būti dokumento, pagal kurį bet kurio dujotiekio savininkas tuo pačiu metu negali būti jo operatorius, pateikimas, tiesiogiai susijęs su "Gazprom".
Sergejus Lavrovas - Sputnik Lietuva, 1920, 17.08.2021
Lavrovas sukritikavo Europos Komisijos veiksmus dėl "Nord Stream-2"
Antra kliūtis — aktyvus Lenkijos ir Baltijos šalių pasipriešinimas statyboms.
"Lenkija — viena karščiausių dujotiekio oponentų. Kaip ir Baltijos šalys ir slovakai, ji naudoja geopolitinius argumentus: ES tariamai taps priklausoma nuo Rusijos energijos, o tai savo ruožtu kels pavojų Sąjungos saugumui", — sakė ji.
Jos nuomone, negalima tiesiog atmesti šių šalių prieštaravimų.
Be to, projektas kelia grėsmę Ukrainos ekonomikai, kurios biudžetas priklauso nuo pajamų iš dujų tranzito, rašoma straipsnyje. Anot jos, Kijevas nesutiks su dujotiekio tiesimu ir bandys rasti galingų sąjungininkų, kad galėtų kaip nors paveikti tolesnę įvykių eigą.
Trečias sunkumas yra tas, kad dauguma EP narių neigiamai vertina "Nord Stream-2". Jie ne kartą priėmė rezoliucijas, reikalaujančias stabdyti statybas. Šie dokumentai yra rekomendacinio pobūdžio, o Europos Komisija neprivalo į juos atsižvelgti priimdama sprendimus, tačiau taip pat neįmanoma jų tiesiog ignoruoti dėl politinių priežasčių, pabrėžė straipsnio autorė.
Ketvirtoji kliūtis "Nord Stream-2" kelyje yra Vokietijos žaliųjų partija. Jei po rugsėjo mėnesio rinkimų į Bundestagą šio politinio judėjimo atstovai pateks į koalicinę vyriausybę, tai ministrų kabinetas spręs dujotiekio klausimą, kuris neturės tokios stiprios paramos, kaip vadovaujant Angelai Merkel.
Nord Stream-2 - Sputnik Lietuva, 1920, 16.08.2021
Politologas įvertino tikimybę, kad Vokietija atsisakys "Nord Stream-2"
Žaliųjų kandidatė į kanclerio postą Analena Berbok (Annalena Baerbock) labai neigiamai žiūri į "Nord Stream-2", ir jei nuo jos kažkas priklausytų, šis projektas būtų visiškai palaidotas, rašo vokiečių leidinys.
Dar viena kliūtis užbaigti projektą gali būti naujasis JAV valstybės sekretorius energetinio saugumo klausimais Amosas Hohšteinas (Amos Hohstein). Jos užduotis yra sumažinti "Nord Stream-2" geopolitinę riziką. Pasak Amerikos valdžios institucijų, jos apima galimybę "destabilizuoti Ukrainą" ir dujų tiekimą Rusijai naudoti kaip įrankį.
"Hohšteinas yra didelis "Nord Stream-2" priešininkas ir apskritai kritiškai vertina Rusiją", — rašoma leidinyje.
Be to, šiuo metu vyksta procesas dėl Vokietijos aplinkos apsaugos organizacijos pretenzijų dėl dujotiekio. Aplinkosaugininkai, naudodamiesi teisinėmis priemonėmis, bando sustabdyti greitkelio tiesimą jūros zonose, argumentuodami tai klimato apsaugos sumetimais.
Paskutinė kliūtis yra pačios ES aplinkos politika, sakė ji.
"Praeis 50 metų, kol "Nord Stream-2" statyba ekonomiškai atsipirks. Tačiau per mažiau nei 30 metų ES nori tapti neutrali klimatui, tai yra, nebedeginti iškastinio kuro, įskaitant gamtines dujas", — teigiama pranešime.
Tačiau dujotiekiai turi vieną svarbų pranašumą: vamzdį galima lengvai pritaikyti vandenilio transportavimu, rašoma straipsnyje. Būtent su šiuo kuru daugelis sieja viltį prisijungti prie klimatui neutralios ekonomikos.
Официальный представитель Министерства иностранных дел России Мария Захарова - Sputnik Lietuva, 1920, 18.08.2021
Talibanas* užgrobė valdžią Afganistane
Zacharova papasakojo, kada Vakarai išreiškia solidarumą
"Rusija jau yra pasirengusi pasiūlyti save kaip būsimą vandenilio tiekėją", — apibendrino publikacijos autorė.
"Nord Stream-2" yra beveik baigtas dujotiekis iš Rusijos į Vokietiją, kurio bendras pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus. JAV aktyviai tam priešinasi, norėdamos tiekti savo SGD ES valstybėms, taip pat Ukrainai ir Lenkijai, kurios šį projektą vadina politiniu.
Vašingtonas keturis kartus taikė sankcijas, siekdamas sutrukdyti projekto įgyvendinimui, tačiau statybos pasiekė paskutinį etapą ir turėtų būti baigtos iki vasaros pabaigos. Anksčiau Berlynas ir Vašingtonas paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame pažymima, kad projektui įgyvendinti būtina užtikrinti tranzito per Ukrainą tęstinumą po 2024 metų.
Vokietija taip pat pažadėjo siekti sankcijų Rusijai, "jei Kremlius panaudos energijos eksportą kaip ginklą". Maskva ne kartą ragino nustoti politizuoti situaciją.
Naujienų srautas
0