Defoltas ne už kalnų: kur Kijevą nuvedė antirusiška politika?

Didžiausių įmonių bankrutavimas, nedarbas ir beveik 200 proc. padidėjusios kainos — tai toli gražu ne visas Ukrainos krizės paūmėjimo priežasčių sąrašas, mano ekspertai

Rugpjūčio 24 dieną Ukraina mini 30-ąsias nepriklausomybės metines. Šią dieną Kijevo laukia nemažai patriotinių renginių — ginkluotųjų pajėgų paradas ir šou "Nepriklausomybė mūsų DNR". Tačiau Ukrainos valstybinės statistikos tarnybos ataskaitos sako priešingą: kiekvienais metais Kijevas praranda vis daugiau laisvės — pirmiausia ekonominės.

Kodėl šalis daugelį metų nesugeba išeiti iš krizės ir kaip antirusiška retorika Ukrainą paverčia Vakarų žaliavų priedu — skaitykite Sputnik apžvalgoje.

Problemos auga

Ukrainos valstybinė statistikos tarnyba pateikia daug neigiamų vertinimų. Nuo metų pradžios vartotojų kainos išaugo 6,5 proc. Brangsta viskas: vien liepą cukrus pabrango beveik 7 proc., alkoholiniai gėrimai ir tabako gaminiai — 0,8 proc., buitinė technika — 0,4 proc.

BVP augimas pagal PPP* vienam gyventojui Ukrainoje ir kitose NVS šalyse

© Sputnik

Neatsilieka elektra ir dujos, pabrangę 0,6 proc., auga ryšių (0,1 proc.), transporto (1,1 proc.), taip pat sveikatos priežiūros (0,1 proc.) kainos. Ir tai ne riba — pagal Ukrainos nacionalinio banko prognozes, iki metų pabaigos kainos kils 9,6 proc. Todėl, nors valdžia ir kalba apie vidutinio darbo užmokesčio augimą (o 2021 metais jis tikrai padidėjo nuo 423 iki 532 dolerių), paprasti ukrainiečiai šio padidėjimo tiesiog nejaučia.

Apskritai per 10 metų prekių kaina šalyje išaugo beveik 200 proc. Įspūdingą augimą rodo ir paprastų piliečių skolos. Už būstą ir komunalines paslaugas ukrainiečiai skolingi daugiau nei 2 milijardus dolerių, labiausiai — už elektrą, nes buvo atšaukti lengvatiniai tarifai daugiavaikėms šeimoms ir vaikų namams, o jie yra mažiausiai moki šalies gyventojų dalis.

Tradiciška dėl visko kaltinti Rusiją

Tačiau atrodo, kad visos šios problemos rūpi tik žmonėms. Nes rugpjūčio 11 dieną Ukrainos prezidento Vladimiro Zelenskio svetainėje pasirodė naujiena: šalies vadovas patvirtino Ekonominio saugumo strategiją iki 2025 m., ir "svarbią vietą" dokumente užima Rusija. Pagal strategiją "Ukrainos ekonomikos sunaikinimas" yra "sąmoningas ir kryptingas Rusijos Federacijos veiksmas", iš čia ir socialinė įtampa Ukrainos visuomenėje.

Visa ši koncepcija neturi nieko bendro nei su ekonomika, nei su realybe, mano ekonomikos mokslų daktaras, Finansų universiteto prie Rusijos Federacijos vyriausybės prorektorius Aleksejus Zubecas.

"Bandymas pavadinti Rusiją problemų šaltiniu patenkins tik propagandistus ir žmones, kurie nieko nesuvokia ekonomikoje, — sako ekspertas. — Pagrindinė grėsmė Ukrainos ekonomikai — tai jos pačios valdžios nesugebėjimas vykdyti savo socialinių įsipareigojimų piliečiams. Šalies biudžetas yra siaubingos būklės — tai liudija faktas, kad pasaulio rinkoje pakilo anglies, kurios reikia Ukrainai, nes ji gamina elektrą anglimis kūrenamose elektrinėse, kaina. O šalis negali jos nusipirkti".

Panašią nuomonę išreiškia ir Ukrainos energetikos strategijų fondo pirmininkas Dmitrijus Maruničas, interviu "Sputnik" pavadinęs Ekonominio saugumo strategiją "tik popieriumi". Net jei valdžia sako, kad prekyba su Rusija kelia grėsmę Ukrainai, visi supranta, kad banaliai šalis negali apsieiti be rusiškos anglies įsigijimo.

"Jei neatsivešime anglies iš Rusijos — tai rytoj elektra bus išjungta visoje Ukrainoje, visi tai puikiai supranta, — sako Maruničas. — Neįmanoma pakeisti Rusijos anglies tiekimo, kitoms šalims teks mokėti ne tik už anglį, bet ir už transportavimą, be to, uostai nesugeba tiek daug nugabenti. Bus kolapsas. Ir paaiškėja keistas dalykas: Ukraina vis gręžiasi nuo Rusijos, o tai — neįmanoma".

Kai verslas yra pagrindinis priešas

Visas esamas problemas lėmė prieš daugelį metų pradėti procesai, mano Aleksejus Zubecas.

"Pinigai šaliai išlaikyti gali būti gaunami iš ekonomikos, kuri gamina technologiškai sudėtingą produkciją, — paaiškina jis. — Tačiau Ukraina arba prarado pramoninį potencialą, arba sąmoningai jį likvidavo. O be pramoninio pagrindo sunku užtikrinti piliečių gyvenimo kokybę".

Galima ilgai vardyti nepriklausomos Ukrainos likviduotus pramonės objektus. Daugelis Ukrainos įmonių buvo orientuotos į Rusijos rinką ir patyrė didžiausią krizę tik 2014 metais, kai šalis nusprendė nutraukti santykius su Rusija.

Dėl to 2014 metais buvo uždaryta garsioji Lvovo autobusų gamykla (LAZ), 2018 metais Zaporožės automobilių gamykla, kuriai Rusija buvo pagrindinė pardavimo rinka (89 proc. produkcijos tiekimo 2007–2012 metais atiteko Rusijai), paskelbė bankrotą. Šiemet buvo oficialiai likviduota Juodosios jūros laivų statykla Nikolajeve, kur buvo pastatyti visi Sąjungos orlaivius gabenantys kreiseriai.

Infliacija Ukrainoje nuo 2010 iki 2020 m.

© Sputnik

Krizę išgyvena ir anksčiau su Rusija bendradarbiavusi raketų ir kosmoso įmonė "Južmaš". Praėjusiais metais Ukrainos valdžia iš valstybės biudžeto turėjo skirti apie 8 milijonus dolerių, kad padengtų "Južmaš" skolą darbuotojams. Lėktuvų gamykla "Antonov", nustojusi pirkti komponentus iš Rusijos, 2016–2019 metais nepagamino nė vieno orlaivio.

Masinis gamybos uždarymas tikrai paveikia Ukrainos ekonomiką. Šiandien šalis laikoma skurdžiausia Europos valstybe ir viena skurdžiausių buvusios TSRS šalių. Net valdančioji partija "Tautos tarnas" priversta pripažinti šį faktą.

"Jei palygintume Ukrainos BVP vienam gyventojui lygį su Lenkijos, mums reikia maždaug 30–40 metų, kad pasivytume Lenkiją, su sąlyga, kad Lenkija stovės vietoje", — pareiškė "Tautos tarno" deputatas, Parlamento Finansų komiteto vadovas Daniilas Getmancevas.

Europa nepadės

Tebesitęsianti deindustrializacija Ukrainą paverčia Vakarų žaliavų priedu, mano Oleksejus Zubecas. Dabar Ukraina plėtoja grūdų gamybą ir tikisi užsienio investuotojų žemės ūkio srityje. Anksčiau ekspertas ne kartą yra sakęs, kad maisto gamyba gali augti tarptautinių kompanijų sąskaita. Tačiau svarbu suprasti, kad grūdų gamybai nereikia daug darbo jėgos.

Pasirodo, kad šis ekonomikos sektorius ukrainiečiams darbo vietų nesuteiks — ir migracijos krizė tęsis. Šiandien Lenkijoje dirba 1,5 milijono ukrainiečių. Nemažai migrantų iš Ukrainos yra Rusijoje: nuo 2016 iki 2020 metų beveik milijonas ukrainiečių gavo Rusijos pilietybę.

Apie įtemptą demografinę situaciją liudija ir Valstybinės statistikos tarnybos ataskaita: nuo metų pradžios Ukrainos gyventojų skaičius sumažėjo daugiau nei 180 tūkst. ir dabar siekia 41,4 mln. žmonių. 2013 metais šis skaičius viršijo 45 mln.

Jei demografinė padėtis neišsilygins, po 10–15 metų šaliai gresia defoltas, nes šaliai reikia žmogiškųjų išteklių, anksčiau pareiškė Ukrainos darbdavių federacijos vadovo patarėjas ekonomikos klausimais Pavelas Vernivskis.

"Pirmiausia žlugs Pensijų fondas. Padidės kiekvieno atskiro mokesčių mokėtojo skolinė našta, o tai padidins defolto riziką", — paaiškino jis.

Apie defolto pavojų perspėja ir Aleksejus Zubecas. "Dabar Ukraina pagal būklę yra arti Rusijos 1996–1997 metų", — pažymi ekspertas. Ar šaliai pavyks išvengti ekonominio žlugimo — klausimas. Per 30 nepriklausomybės metų respublika taip ir neišėjo iš krizės.

Žmonės, kadaise padarę Ukrainą TSRS pramonės lydere, paseno — šalyje yra daugiau nei 11 milijonų pensininkų. O naujoji karta negali rasti darbo, nes po gamyklų uždarymo jo tiesiog nėra: 2020 metais oficialų atlyginimą gavo tik 11,3 milijono Ukrainos piliečių.