Išaugusi gamyba vėjo ir vandens elektrinėse sumažino elektros kainas Lietuvoje

Dienoms trumpėjant elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę augo, tačiau augo ir elektros gamyba, be to, daugiau nei pusė šalyje pagamintos elektros energijos buvo iš atsinaujinančių išteklių

VILNIUS, rugpjūčio 24 — Sputnik. Rugpjūčio 16-22 dienomis vidutinė elektros energijos savaitės kaina Baltijos šalyse sumažėjo: Lietuvoje 2 proc., iki 86,6 Eur / MWh, o Latvijoje ir Estijoje — iki 85,9 Eur / MWh, praneša Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė "Litgrid".

Anot pranešimo, kainų mažėjimą Lietuvoje lėmė išaugusi vėjo ir hidroelektrinių gamyba.

"Daugiausia prie išaugusios šalies gamybos prisidėjo padidėjusi hidroelektrinių ir vėjo elektrinių gamyba. Vėjo elektrinių gamyba praėjusią savaitę sudarė 42 proc. visos šalies generacijos, o rugpjūčio 18 dieną, remiantis "Wind Europe" duomenimis, Lietuva buvo ketvirtoje vietoje Europoje pagal vėjo generacijos procentinį indėlį į šalies vartojimą, į priekį praleisdama tik tokias šalis kaip Danija, Vokietija ir Švedija. Lietuvoje tą dieną vėjo elektrinės vidutiniškai generavo 381 MWh. Išaugusi vėjo generacija fiksuota visame regione, tai turėjo įtakos sumažėjusiai elektros kainai ir šiluminių elektrinių gamybai", — sakė "Litgrid" Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius.

Pasak Varanavičiaus, praėjusią savaitę Lietuvoje vietinė generacija padengė 32 proc. vartojimo ir pagal šį rodiklį buvo antroje vietoje Baltijos šalių regione, už nugaros palikdama Latviją, kuri padengė tik 26 proc. savo vartojimo vietine generacija, o pirmoje vietoje išlieka Estija, kurios vietinė generacija padengia 70 proc. šalies vartojimo.

Dienoms trumpėjant elektros suvartojimas Lietuvoje augo ir praėjusią savaitę siekė 224 GWh. Elektros gamyba Lietuvoje augo 10 proc., o vietos elektrinės užtikrino 33 proc. šalies elektros energijos suvartojimo. Bendrai Lietuvoje per savaitę pagamintos elektros energijos kiekis siekė 74 GWh.

Šiluminės elektrinės praėjusią savaitę pagamino 31 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos. Vėjo jėgainės pagamino 42 proc., hidroelektrinės — 18 proc., saulės elektrinės — 4 proc., kitos elektrinės — 4 proc. elektros energijos. Hidroelektrinių gamyba augo 17 proc. ir vėjo elektrinių — 79 proc., o kitose sumažėjo: saulės elektrinių gamyba susitraukė 11 proc., šiluminių elektrinių — 24 proc., kitų elektrinių — 31 proc.

"Litgrid" duomenimis, 68 proc. Lietuvos elektros energijos poreikio buvo importuota. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importas sumažėjo 10 proc. Diferencijuojant šalies importą 11 proc. elektros į šalį pateko iš trečiųjų šalių, 37 proc. — iš Skandinavijos per "NordBalt" jungtį, 36 proc. buvo importuota per sieną su Latvija ir 16 proc. per "LitPol Link" jungtį su Lenkija.

Bendras elektros srautas iš Lietuvos sumažėjo 43 proc. Per "LitPol Link" į Lenkiją buvo nukreipta 93 proc. Lietuvos eksportuojamos elektros, į Latviją — 6 proc., o į Skandinaviją per "NordBalt" jungtį — 1 proc.

Elektros srautui "LitPol Link" jungties pralaidumas buvo išnaudojamas 23 proc. pralaidumų Lenkijos kryptimi ir 37 proc. Lietuvos kryptimi. "NordBalt" pralaidumo išnaudojimas Lietuvos kryptimi siekė 60 proc.