Lietuva nusprendė Europos Sąjungą išmokyti, kaip elgtis su nelegaliais migrantais

Vienas pagrindinių punktų, anot Vilniaus, yra visos Europos finansavimo poreikis tvoroms pasienyje tiesti

VILNIUS, rugsėjo 5 — Sputnik. Lietuvos vidaus reikalų ministerija parengė pasiūlymus tobulinti Europos Sąjungos (ES) teisės aktus sienų apsaugos ir prieglobsčio srityse, praneša Vidaus reikalų ministerijos spaudos tarnyba.

VRM teigimu, galimos pataisos skirtos tam, kad "nedemokratinių šalių režimai" negalėtų piktnaudžiauti ES prieglobsčio sistema politiniais tikslais. Pasiūlymai buvo parengti atsižvelgiant į migracijos krizę Lietuvoje ir bus pateikti svarstyti ES valstybių narių vidaus reikalų ministrams. Idėjos bus išsamiai aptartos spalį vyksiančiame Europos Vadovų Tarybos susitikime.

Visų pirma, Vidaus reikalų ministerija siūlo ES suteikti valstybėms narėms daugiau teisių apsisaugoti nuo grėsmių. Pavyzdžiui, kilus grėsmei nacionaliniam saugumui, laisvam žmonių judėjimui ir "hibridinių atakų" rizikai, reikėtų būti apibrėžtos priemonės, kurių ES valstybės turi teisę imtis pačios.

Anot Lietuvos, dabar Šengeno sienų kodeksas numato, kad kilus grėsmei viešajai tvarkai ar vidaus saugumui, šalys gali atkurti vidaus sienų kontrolę, tačiau priemonių dėl papildomos išorės sienų kontrolės šiuo metu nenumatyta.

Dar šiemet EK ketina pateikti teisėkūros pasiūlymą keisti Šengeno sienų kodeksą, kad jis apimtų ir tokias situacijas kaip grėsmė visuomenės sveikatai, pavyzdžiui, sukeltą COVID-19 pandemijos. Lietuvos nuomone, rengiant pakeitimus reikia atsižvelgti ne tik į pandemiją, bet ir neteisėtą migraciją, kilusią dėl "politinių tikslų".

Be to, Vidaus reikalų ministerija pasiūlė į ES teisės aktus įtraukti fizinio barjero įrengimą kaip priemonę apsaugoti išorines ES sienas. Ir kadangi ES teisėje numatytas finansavimas sienų apsaugos priemonėms, tai atitinkantis poreikius ES finansavimas turi būti užtikrintas ir fiziniam barjerui prie išorės ES sienos statyti, mano Vilnius. Kaip teigiama, tai svarbu tiek valstybei, į kurią atvyksta nelegalūs imigrantai, tiek kitoms ES narėms, nes dažnai tikslo šalis nėra ta šalis, į kurią neteisėtai kirsdami ES išorės sieną atvyksta migrantai.

"Šie teisės aktų pakeitimai turėtų užtikrinti stiprią ES išorės sienų apsaugą ir panaikinti galimybę neteisėtiems sienos kirtimams, ypač ekstremaliųjų situacijų atvejais. Taip pat turėtume numatyti būdus, kaip sustabdyti nedemokratiškų režimų galimybes pasinaudoti migracijos srautais kaip politine priemone. Mums reikia ryžtingo atsako, greitų ir konkrečių sprendimų, padedančių kovoti su politiškai motyvuotu neteisėtos migracijos ir hibridinių grėsmių panaudojimu. Svarbiausia, kad ES teisės pokyčiai būtų orientuoti į stipresnę sienų apsaugą, bendrus išorės sienų stebėjimo standartus ir neteisėto atvykimo prevenciją, o ne į nekontroliuojamo migracijos srauto padarinių sprendimą", — pareiškė Lietuvos vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Be to, Vidaus reikalų ministerija pasiūlė hibridinės atakos ar panašios grėsmės atveju suteikti šalims teisę prieglobsčio prašytojams apriboti prieigą prie šalies per išorinę ES sieną, kad jie galėtų patekti tik per kontrolės punktus ir kreiptis ten arba į ES valstybių diplomatines atstovybes jų kilmės šalyse. Tuo pačiu metu visi neteisėtai ES sieną kirtę asmenys būtų laikomi neįleistais iki bus priimtas sprendimas dėl jų prašymų suteikti prieglobstį. Siekiant užkirsti kelią antriniam judėjimui — vykti į kitas ES valstybes, tokių prieglobsčio prašytojų judėjimo laisvė turėtų būti apribojama, kol bus išspręstas jų statuso klausimas, siūlo VRM.

Pasak Vidaus reikalų ministerijos vadovės, Lietuvai jau pavyko imtis veiksmingų priemonių kovai su nelegalių migrantų antplūdžiu ir suvaldyti situaciją. Ji taip pat priminė, kad Latvija ir Lenkija ėmėsi tokių pačių žingsnių.

"ES valstybės narės vieningai sutaria, kad, siekiant išsaugoti laisvą judėjimą Šengeno erdvėje, išorės sienos turi būti apsaugotos, užtikrinant aukščiausią saugumo lygį. Tam vien nacionalinio lygmens priemonių nebepakanka, reikia naujų bendrų ES lygmens sprendimų", — sako Bilotaitė.

Nuo metų pradžios Lietuvoje prie sienos su Baltarusija buvo sulaikyta daugiau nei 4,1 tūkst. Tai 55 kartus daugiau nei per praėjusius metus. Vilnius dėl migracijos krizės kaltina Minską.

Savo ruožtu Baltarusijos valdžia jau pareiškė, kad deramai užtikrina sienos apsaugą. Kaip pabrėžė Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka, jis neleis savo šalies paversti nelegalių imigrantų "kolonija", o Minskas nelegalios migracijos problemą sprendžia "kiek reikia ir finansiškai įmanoma".