Europa atsisakys "Nord Stream-2". Data jau įvardyta

Briuselis įsitikinęs, kad iki 2046 metų Europai nebereikės rusiškų dujų ir ji pereis prie atsinaujinančių šaltinių

Pirmenybė teikiama vandeniliui, saulės ir vėjo energijai. Tai pakeis pusiausvyrą tarptautinėje arenoje. Ar realu per ketvirtį amžiaus atsisakyti įprastų išteklių ir kaip tai paveiks Rusiją, aiškinosi RIA Novosti autorė Ksenija Melnikova.

Pinigai už vėją ir saulę

"Vėliausiai per 25 metus mes nustosime eksportuoti rusiškas dujas. Ir Ukraina turėtų tam pasiruošti. Kaip ir kitose šalyse, turėtumėte žinoti, ką daryti, kai taip atsitiks", – perspėjo Angela Merkel savo vizito Kijeve metu.

Ji paragino plėtoti alternatyvią energiją. Prieš metus ES pasiūlė plataus masto vandenilio, gauto iš atsinaujinančių energijos šaltinių, naudojimo strategiją. Tam skiriama daug lėšų: iki 2025 metų planuojama investuoti į projektą nuo 180 iki 470 milijardų eurų.

Briuselio teigimu, Kijevas gali tapti vienu pagrindinių partnerių. Iš pradžių aplinkosaugininkams visa tai atrodė kaip brangus užsiėmimas. Tačiau palaipsniui atsinaujinantys energijos šaltiniai užėmė svarbią vietą Europos energetikos sektoriuje. Tai glosto Europos Sąjungos ambicijas: gana stabili ekonomika, sukaupta patirtis, o svarbiausia – savo angliavandenilių trūkumas skatina "žaliąją revoliuciją".

Prancūzai, vokiečiai, austrai kovoja dėl pirmaujančios vandenilio imperijos titulo. Vokietijoje traukiniai jau važinėja varomi šiuo aplinkai nekenksmingu kuru, iš dalies naudojamu šildymui vietoj gamtinių dujų. Dabar šalyje statoma didžiausia vandenilio gamybos elektrolizės įranga. Belgija ir Nyderlandai nori išbandyti upių laivą naudodami žaliąjį kurą. Trys didžiausi koncernai Austrijoje pradėjo kelis bendrus vandenilio naudojimo plieno pramonėje projektus.

Atsinaujinančios energijos pasaulyje, kaip tai įsivaizduoja europiečiai, vietoj vamzdynų – elektros linijų, o ne gręžimo įrenginių – vietovės, kuriose yra sandari izoliacija ir vėdinimas. Vertinami brangūs metalai – litis, kobaltas. Todėl Briuselis palaiko aktyvius ryšius su Afrikos šalimis, kuriose šie mineralai yra kasami. Tarp galimų tiekėjų yra Ukraina. Telkiniai buvo kuriami nuo sovietinių laikų. Derybos vyksta nuo praėjusio rudens, vasario mėnesio, ES nusprendė papildomai skirti 800 tūkstančių eurų ir techninę pagalbą Kijevui programos kritinių žaliavų tiekimo klausimu.

Pagrindinis Vakarų argumentas yra kova su visuotiniu atšilimu. Tačiau ekonominiai nuostoliai gali užgniaužti aplinkosaugininkų ir politikų retoriką. Pionieriai, atsisakę angliavandenilių atsinaujinančių energijos šaltinių naudai, atsidurs labai nepalankioje padėtyje: jie turės mokėti daugiau. Ir neabejotinai neturtingos valstybės mieliau taupys pinigus. Šiuo atžvilgiu ES neapsiriboja tik įtikinėjimu ir diplomatija. Rinka ten bus tiesiog uždaryta dėl nepakankamo žaliųjų išteklių kiekio.

Nuo 2030 metų Briuselis ketina įvesti anglies pėdsako mokestį – jis bus taikomas visiems produktams, kurių gamyba ir pristatymas yra susiję su anglies dvideginio išmetimu. Tai, anot ES, pereinamuoju laikotarpiu apsaugos vietinius gamintojus ir privers užsienio bendroves greitai pereiti prie atsinaujinančių energijos šaltinių.

Dar viena revoliucija Rusijoje

Rusija supranta riziką ir jau pradėjo su ES aptarinėti "žaliąjį" kursą. Užsienio reikalų ministerija atkreipia dėmesį į derybų sudėtingumą, yra per daug aspektų, į kuriuos reikia atsižvelgti: pasekmės tarpusavio prekybai, šio kurso atitiktis PPO taisyklėms ir Paryžiaus susitarimui dėl klimato kaitos. Vienas iš pagrindinių klausimų – kodėl anglies pėdsakų mokestį planuojama "palikti ES kišenėje", užuot šias lėšas nukreipus į pačių teršalų gamybos "žalinimą".

Tuo tarpu Rusijos ekonominės plėtros ministerija paskelbė naują mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančios strategijos projektą, kuriuo siekiama iki 2050 metų 25 proc. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą. O Europoje vis dažniau montuojamos saulės baterijos ir vėjo jėgainės.

"Iš pradžių tokio tipo elektros energija negalėjo konkuruoti su dujų ir anglies deginimu. Tačiau atsirado naujų technologijų. Per penkiasdešimt metų elektros energija iš saulės kolektoriaus atpigo kelis šimtus kartų ir tapo lygi tradiciniams energijos ištekliams", – prisimena Rusijos ekonomikos mokyklos programos "Energijos ekonomika" direktorius Vitalijus Kazakovas. Jo nuomone, europiečiams pagrindinis dalykas yra ekonomika ir tik po to – ekologija.

Maskva vis dar lieka "žaliosios revoliucijos" nuošalyje, tačiau bando reaguoti į Europos iniciatyvas. O ES Rusija laikoma potencialia Europos atsinaujinančios energijos įrangos rinka.

"Trečioji pramonės revoliucija pasaulyje baigiasi ir prasideda ketvirtoji. Vienas iš pagrindinių pramonės ekonomikos bruožų yra iškastinio kuro deginimas, o poindustrinė ekonomika –atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimas. Dujų gamyba pelningesnė nei anglis, branduolinė ir atsinaujinanti energija. Deginant dujas, anglies dioksido išmetama mažiau nei iš anglies ir naftos produktų, bet daugiau nei iš atsinaujinančių energijos šaltinių", – aiškina Rusijos tarptautinių reikalų tarybos programų koordinatorius Konstantinas Suchoverchovas.

Tačiau perėjimas prie atsinaujinančių energijos šaltinių, pasak ekspertų, užtruks mažiausiai trisdešimt metų. Visą tą laiką Europos Sąjungai reikės rusiškų dujų. Todėl ES šalys stengiasi nepabloginti santykių su Maskva, tačiau pabrėžia: ateitis priklauso atsinaujinančiai energetikai.